Print

Atitiktis LR Pranešėjų apsaugos įstatymui neužtikrinama - Lietuvos savivaldybių įstaigose tyrimas

2019-04-05 00:15
Legal news

Konsultacinė bendrovė Juridicon, UAB pagal pavedimą atliko tyrimą, kurio imtį sudarė atsitiktinai atrinktos 64 Lietuvos savivaldybių įstaigos – Lietuvos miestų vandentiekio, šilumos tinklų įmonės.  Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar laikomasi nuo 2019 m. sausio 1 d įsigaliojusio LR pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimų. Tyrimas buvo atliekamas  praėjus 3 mėnesiams  po įstatymo įsigaliojimo, t.y. tuo metu kai įstaigos jau privalėjo būti užtikrinusios atitiktį šio įstatymo reikalavimams. Tyrimo metu buvo pasitelktas metodas tikrinti savivaldybės įstaigų išorinius komunikavimo kanalus (el. puslapius) ir pagal juose esančią informaciją vertinti ar užtikrinama pakankama atitiktis LR pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimams.

Pranešėjų apsauga: teisinis pagrindas

Esminiai pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimai įstaigoms yra šie – įdiegti vidinį informacijos apie teisės pažeidimus teikimo kanalą, užtikrinti asmenų teikiančių pranešimu konfidencialumą ir netaikyti neigiamų poveikio priemonių. Plačiau apie pranešėjų apsaugos reikalavimus rašėme čia.

Vidinį kanalą įsidiegti privalo visos valstybių ir savivaldybių įmonės ir kitos įmonės, kurios turi 50 ir daugiau darbuotojų. Kadangi šio tyrimo objektas buvo tik valstybės ir savivaldybių įmonės, tai reiškia, kad šios turėjo turėti įsidiegę vidinį kanalą. LR Vyriausybė yra patvirtinusi LR pranešėjų apsaugos įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, vienas iš jų – Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas. LR pranešėjų apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. numato, kad už šio aprašo įgyvendinimą yra atsakingas įstaigos vadovas. Todėl viena iš vadovo pareigų numatyta tvarkos aprašo 9 p. – paskirti kompetentingą subjektą vidinio kanalo administravimui.  Minėto tvarkos aprašo 12 p. numato, kad kompetentingo subjektas, jo kontaktai, informacija apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo įstaigoje procedūrą turi būti teikiama įstaigos vidiniais ir išoriniais (jei tokie yra) komunikavimo kanalais. Tyrimo metu buvo traktuota, kad išoriniai kanalai yra įstaigų el. puslapiai, kuriuose viešai skelbiama visa reikalaujama informacija (korupcijos prevencija, finansinės veiklos, ataskaitos viešieji pirkimai ir kt.)

Pranešėjų apsauga Lietuvos savivaldybių įmonėse: tyrimo rezultatai

Iš tiriamų įstaigų veiklos sritys pasiskirstė taip: 67 proc. įstaigų veiklą vykdo paslaugų teikimo sektoriuje (vandentiekio paslaugos daugiausia, komunaliniai ūkiai), 30 proc. sudarė energetikos veiklą vykdančios įstaigos, ir 2 proc. užsiėmė transportu (1 pav.).

Didžiojoje įstaigų dalyje dirbo 50 ir daugiau darbuotojų – 77 proc., o likusioje dalyje dirbo 20-50 darbuotojų – 23 proc (2 pav.). Tačiau kaip ir anksčiau minėta, darbuotojų kriterijus taikomas tik kitoms įstaigoms – t.y. privačios, o vidinio kanalo reikalavimas valstybės ir savivaldybės įmonėms nepriklauso nuo darbuotojų skaičiaus.

Svarbiausieji tyrimo rezultatai parodė, kad absoliučiai 100 proc. tirtų įstaigų neatitinka bent dalies LR pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimų, t.y. 0 proc. įmonių buvo paskelbusios savo el. puslapiuose apie pranešėjų apsaugą, vidinį kanalą arba kompetentingą subjektą, administruojantį vidinį kanalą. Kaip kontrastas pateiktina tyrimo rezultatai, kad 73 proc. įstaigų turėjo bent kanalą teisės pažeidimams teikti susijusiems su korupcija, tačiau 27 proc. įstaigų nėra skelbiama apie galimybę pranešti apie teisės pažeidimus (3 pav.). 

Taip pat šiomis dienomis viešojoje erdvėje[1] galima matyti statistiką, kad netgi pačios savivaldybės neužtikrina atitikties pranešėjų apsaugos reguliavimui – tik keletas iš visų turi pradėję atitikties užtikrinimo veiksmus. Viena iš jų – Širvintų rajono savivaldybė. Šiuo atveju vidinis kanalas tai nurodytas el. paštas, kuriuo reikia nusiųsti užpildytą formą arba atvykti tiesiogiai į atitinkamą savivaldybės skyrių.

Pranešėjų apsauga neužtikrinama 

Nors LR pranešėjų apsaugos įstatymas jau turi būti vykdomas 3 mėnesius, tačiau kaip matoma, įstatymo reikalavimų subjektai dar nėra įgyvendinę jiems privalomų reikalavimų. Taip pat svarbu paminėti, kad pats įstatymas buvo priimtas dar 2017 m. lapkričio 28 d., tačiau buvo delsiama iki paskutinės minutės ir vis tiek vėluojama.

Kadangi tai naujas reguliavimas, nėra iki galo aišku, kas minėto tvarkos aprašo 12 p. nustatytoje pareigoje suprantamas kaip komunikacijos kanalas. Kadangi pareiga nustatoma skelbti apie pranešėjų apsaugą tiek vidiniame tiek ir išoriniame komunikacijos kanale, tai suponuoja išvadą, kad prie išorinio kanalo turėtų galimybę prieiti bet kas. Šį teiginį pagrindžia ir tas faktas, kad subjektų ratas, kurie gali pranešti apie daromus teisės pažeidimus yra neaiškus. Pvz. ar asmuo atėjęs  į darbo pokalbį jau bus laikomas galimu pranešėju? Jeigu po pokalbio būtų nuspręsta nepriimti asmens į darbą, tačiau šis norėtų pranešti apie daromą teisės pažeidimą apie kurį sužinojo pokalbio metu? Tokiu atveju kandidatas jau turėtų turėti teisę pranešti ir būti ginamas LR pranešėjų apsaugos įstatymo. Todėl įmonės privalo viešai skelbti prieigą prie vidinio kanalo, kad esant tokiems atvejams asmenys galėtų pranešti. Kaip matoma, šiuo metu tai nėra daroma ir suinteresuoti asmenys neturėtų galimybės pranešti apie teisės pažeidimus vidiniu kanalu. Žinoma įstatymas numato alternatyvą – iškart pranešti išoriniam kanalui, t.y. kompetentingai institucijai.  Tačiau ši aplinkybė nepanaikina įstaigų pareigos įsidiegti vidinį kanalą ir apie jį skelbti viešai.

Taip pat darytina išvada, kad organizacijos, kuriose yra „karštosios linijos“ pranešti apie korupcijos pažeidimus, neatitinka pranešėjų apsaugos reikalavimų, kadangi šios linijos skirtos tik korupcijos pažeidimų pranešimui. Net ir turint tam tikrą vidinį kanalą pranešti apie korupcijos pažeidimus būtina jį pritaikyti pranešimams ir apie kitokius teisės pažeidimus, kadangi pranešėjai gali pranešti ir apie kitokio pobūdžio pažeidimus, dėl ko gali būti reikalinga kitokia informacija.

Contact 
Attorney at Law, Tax Lawyer, Legal Project Manager
Telephone 
+370 5 2691101
Fax 
+370 5 2691010
Mobile 
+370 612 11222
Email 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt