Valstybės raginamos kaupti informaciją apie įmonių naudos gavėjus oficialiuose registruose

Europos Parlamentas susitarė dėl kovos su pinigų plovimu direktyvos, kurios nuostatos įpareigotų valstybes nares įkurti centrinius registrus, kuriuose būtų kaupiama informacija apie įmonių ir fondų tikruosius naudos gavėjus (angl. beneficial owner). Tokią informaciją sudarytų duomenys apie naudos gavėjo pilietybę, gyvenamąją vietą, akcijų skaičių ir kt. Pirmoji šią iniciatyvą įgyvendins Jungtinė Karalystė.

Fiziniai asmenys, nenorėdami savęs identifikuoti, tam tikrais atvejais įmones registruoja kitų asmenų, pvz. profesionalių paslaugų teikėjų, artimų giminaičių ar pan. vardu. Tokiu atveju tikrasis savininkas nėra oficialus akcininkas, tačiau yra laikomas naudos gavėju.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybės narės susitarė dėl ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos, kurios nuostatos yra aktualios ir naudos gavėjams, kadangi minėtoje direktyvoje nustatomas reikalavimas ES valstybėms narėms įsteigti centrinius registrus, kuriuose būtų kaupiami duomenys apie tikruosius įmonių ir fondų naudos gavėjus[1].

Pagal dabartinį teisės akto projektą, visose ES šalyse bus reikalaujama „gauti ir turėti tinkamą, tikslią ir naujausią informaciją apie tikrąjį pinigų savininką“, kuri turės būti teikiama „centriniame registre“. Detalės apie tikrųjų įmonių ar fondų savininkų pilietybę, gyvenamąją vietą, akcijų skaičių, akcijų rūšis bei kontrolės dalį turės būti teikiama centriniam registrui, jei projektas bus perkeltas į ES teisę.[2]

Informacija apie naudos gavėjus apibrėžiama kaip fizinio asmens, turinčio pagrindinį juridinio asmens kontrolės interesą, tapatybė. Jei yra abejotina, jog asmenys, vykdantys kontrolę, yra naudos gavėjai ar jeigu nei vienas fizinis asmuo nevykdo kontrolės naudodamasis savininko teisėmis, tai - tapatybė fizinio asmens, vykdančio juridinio asmens kontrolę kitu būdu. Kai nėra fizinio asmens, atitinkančio anksčiau aptartus kriterijus, finansų institucijos turės nustatyti ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų patikrinta atitinkamo fizinio asmens, kuris eina aukštesniojo vadovo pareigas, tapatybė.[3]

Jeigu bendrovę teisiškai valdo kita įmonė (pagal įmonių registro informaciją), naudos gavėjais laikomi tie fiziniai asmenys, kurie yra antrosios įmonės arba pagrindinės holdingo įmonės savininkai ir kurie ją kontroliuoja.[4]

Fiziniai asmenys, kurie galimai kontroliuoja juridinį asmenį per nuosavybės teisę gali būti nustatomi remiantis dviem metodais. Pagal ribos metodą, tai - fizinis asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai valdo minimalią nustatytą procentinę dalį juridinio asmens akcijų. Pagal aptariamą metodą naudos gavėju gali būti laikomas ne vienas fizinis asmuo. Pabrėžtina, jog šis metodas apima ir netiesioginio kontroliavimo faktą, kuris gali peržengti formalią nuosavybę, ar gali būti susijęs su įmonių grandine.

Tuo tarpu daugumos interesų metodas skiria dėmesį akcininkams, kurie vieni ar kartu su kitais (pagal sutartis, tarpininkus) vykdo kontrolę. Taip pat svarbu pažymėti, jog šis metodas apima netiesioginio kontroliavimo faktą. Ši netiesioginė kontrolė gali būti pvz., akcininko sutikimas, naudojimasis dominuojančia įtaka ar galia paskirti bendrovės vadovybę. Akcininkai gali bendradarbiauti siekdami padidinti kontrolės mastą, taikydami formalius ar neformalius susitarimus arba per nominalius akcininkus.

Be to, fiziniai asmenys gali vykdyti kontrolę per kitas priemones, pvz., asmeninius ryšius su asmenimis, aprašytais aukščiau. Šiai kategorijai taip pat priskiriami fiziniai asmenys, vykdantys kontrolę neturėdami nuosavybės teisės į akcijas, o dalyvaudami įmonės finansiniuose reikaluose ar dėl artimų šeimos ryšių, istorinių ar sutartinių asociacijų, ar dėl įmonės vėluojančių tam tikrų mokėjimų.[5]

Fiziniai asmenys gali vykdyti kontrolę ir per pareigas juridiniame asmenyje, pvz., fizinis asmuo atsakingas už strateginius sprendimus, kurie iš esmės lemia verslo praktiką ir bendrą juridinio asmens veiklos kryptį. Šiai kategorijai priskiriami fiziniai asmenys, kurie reguliariai atlieka juridinio asmens vykdomąją kontrolę per vadovybės pozicijas, pvz., generalinio direktoriaus, vyriausiojo finansininko, vadovaujančiojo ar vykdančiojo direktoriaus. Taip pat fiziniai asmenys, turintys didelę įtaką juridinio asmens finansiniams santykiams (įskaitant finansines institucijas, kuriose yra sąskaitos juridinio asmens vardu) ir einamiesiems juridinio asmens finansiniams reikalams.

24-ojoje Tarptautinės kovos su pinigų plovimu organizacijos (FATF) rekomendacijoje taip pat nurodoma, kad valstybės turėtų įgyvendinti šiuos pagrindinius reikalavimus didinant juridinių asmenų skaidrumą, t. y. registruose laikyti tikslią ir nepasenusią informaciją, įvesti sankcijas už taisyklių nesilaikymą bei įgyvendinti kitas priemones, padedančias įveikti speficines kliūtis šioje srityje (pvz., kovoti su piktnaudžiavimu pareikštinėmis akcijomis, formalių direktorių paskyrimu ir kt.).

Taip pat reikalaujama stabdyti piktnaudžiavimą akcijomis, valdomomis kito asmens vardu, reikalauti nominalių akcininkų ir direktorių atskleisti tapatybę jų įmonės ar bet kuriam atitinkamam registrui, ir kad ši informacija būtų įtraukta į atitinkamą registrą ir /arba reikalauti, jog nominalūs akcininkai ir direktoriai turėtų licencijas, jų nominalus statusas būtų įrašytas į įmonės registrus, kad jie atskleistų informaciją apie juos delegavusius asmenis, ir užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama kompetentingoms institucijoms to paprašius.[6]

Nepaisant aukščiau minėtų priemonių taikymo, taip pat siūloma imtis priemonių užtikrinant įmonių ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimą siekiant nustatyti naudos gavėją. Šalys gali reikalauti įmonės nurodyti bent vieną fizinį asmenį, gyvenantį įmonės įregistravimo vietos valstybėje, atskaitingą kompetentingoms institucijoms teikiant visą pagrindinę informaciją ir duomenis apie naudos gavėjus, ir suteikti kitą reikalingą pagalbą minėtoms institucijoms; reikalauti, kad įmonės įgaliotų savo paslaugų teikėją (pvz., teisininką, buhalterį) toje šalyje būti atsakingu už informacijos ir kitos pagalbos teikimą kompetentingoms institucijoms.[7]

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje naudos gavėjai Juridinių asmenų registre artimiausiu metu dar nebus registruojami.

Pranešama, kad Jungtinė Karalystė bus pirmoji šalis, kuri pradės įgyvendinti priemones, susijusias su informacijos apie naudos gavėjus pateikimu viešuose registruose. Nuo 2016 m. sausio įmonės bus įpareigotos rinkti duomenis, o nuo 2016 m. balandžio – šiuos duomenis perduoti juridinių asmenų registrui.[8]

Tikimasi, jog naudos gavėjų registrų įsteigimas padės atskleisti ofšorinių įmonių paslapties šydą ir stipriai prisidės prie kovos su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu.[9]