4-oji ES Kovos su pinigų plovimu direktyva (Direktyva 2015/849) buvo paskelbta Europos Sąjungos Oficialiame leidinyje 2015 metų birželio 5 dieną (OJ L141/73). Direktyva, kuri bus perkelta į 28 ES valstybių narių teisinę sistemą įgyvendinant teisės aktus, apima kiekvienos valstybės narės įsipareigojimus sukurti ir prižiūrėti viešą tikrųjų naudos gavėjų registrą. Direktyvos 30 ir 31 straipsniuose nurodytos įvairios nuostatos dėl verslo subjektų ir fondų.
Todėl išsami informacija apie įmonių ir fondų tikruosius naudos gavėjus (šiuo metu nepateikiama informacija apie patikėtąją nuosavybę) bus laisvai prieinama „bet kuriam teisėtą interesą turinčiam asmeniui ar organizacijai“ – o tai aiškiai apima ir žurnalistus.
Šis svarbus įsikišimas į asmens privatumą yra tariamai skirtas apsisaugoti nuo pinigų plovimo ir terorizmo. Tačiau labiau reikėtų susirūpinti nauda, kurią teroristai gali gauti pasinaudodami dideliu kiekiu šios slaptos informacijos, nebekalbant apie šantažuotojus, pagrobėjus ir nesąžiningus pramonės konkurentus.
Be to, tikrosios nuosavybės viešieji registrai pažeidžia pagrindinį Europos žmogaus teisių chartijos principą, t. y. teisę į privatumą ir privatų naudojimąsi nuosavybe (JK plg. 1998 metų Žmogaus teisių akto 8 skyrių).
Dėl šių priežasčių gali būti įmanoma užginčyti Direktyvą – ar bent jau tą jos skyrių, kuris yra susijęs su viešaisiais registrais – reiškiant ieškinį dėl panaikinimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnį. Tačiau šiam veiksmui atlikti yra labai mažai laiko (2 mėnesiai po paskelbimo Europos sąjungos Oficialiame leidinyje), ir ieškovas privalo įrodyti, jog yra „tiesiogiai ir konkrečiai susijęs“ su šiuo pakankamai reikliu klausimu.
Kaip alternatyvą, galima bandyti atsisakyti įgyvendinti teisės aktus vienoje valstybėje narėje, remiantis tuo, kad jie pažeidžia Žmogaus teisių chartiją, ir kreiptis į vietos teismą su prašymu, kad jis perduotų klausimą Europos Teisingumo Teismui. Kaip sėkmingą pavyzdį, galima pateikti sujungtas bylas C 293/12 ir C 594/12 dėl skaitmeninių teisių Airijoje, kuriose Europos Teisingumo Teismas panaikino „duomenų saugojimo direktyvą“, leidžiančią policijai įgyti ir archyvuoti duomenis apie asmens veiklą internete, net jei tokio žmogaus atžvilgiu nebuvo pradėtas tyrimas.
Šiuo atveju, ieškovai gali būti verslo asociacijos ir grupės arba net individualūs verslininkai, kurie tapo šantažo ar pagrobimo aukomis arba jiems „tik“ grasinama įvykdyti šiuos nusikaltimus.
Kartu su tarptautine mokesčių planavimo asociacija, kviečiame atsiliepti asmenį, kuris norėtų taip ieškovu, siekdamas užginčyti nacionalinius teisės aktus, įteisinančius 4-tąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą. Jei Europos Teisingumo Teismą pasieks keli prašymai dėl to paties žmogaus teises liečiančio klausimo, tuomet jis galėtų būti traktuojamas kaip politiškai aktualus, ir galimybė laimėti būtų didesnė. Juridicon yra pasirengę imtis bendrų veiksmų ES lygmeniu ir padėti parengti atitinkamus ieškinius, remiantis galiojančiais įstatymais.