Kas pateko į Europos Sąjungos ofšorinių jurisdikcijų "juodąjį" sąrašą?

2015-06-17 Europos Komisija paskelbė veiksmų planą[1] dėl teisingo ir efektyvaus pelno apmokestinimo Europos Sąjungoje (toliau - ES). Veiksmų plano tikslas – reformuoti pelno apmokestinimo sistemą Europos Sąjungoje, spręsti mokesčių piktnaudžiavimo problemas, užtikrinti ilgalaikes pajamas ir remti geresnę verslo aplinką Bendrojoje rinkoje. Taip pat paviešintas ir 30-ies nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašas (vadinamasis "juodasis sąrašas" arba "ofšorinių jurisdikcijų sąrašas").

Veiksmų plano ir "juodojo sąrašo" paskelbimas

5 pagrindinės sritys, kuriose imamasi veiksmų pagal naująjį Europos Komisijos veiksmų planą apmokestinimo srityje, yra šios:
1. Bendros konsoliduotos pelno mokesčio sistemos pakartotinis paleidimas (CCCTB);
2. teisingo apmokestinimo užtikrinimas toje valstybėje, kur pelnas buvo gautas;
3. geresnės verslo aplinkos kūrimas;
4. skaidrumo didinimas;
5. ES veiklos koordinavimo gerinimas.

Žiūrėkite chronologinę lentelę.[2]

Taip pat buvo paskelbtas nebendradarbiaujančių jurisdikcijų žemėlapis, kuriuo siekiama stiprinti ES atsaką į išorės grėsmes valstybių narių mokesčių sistemoms. Komisija taip pat pritarė pratęsti Gero mokesčių valdymo platformos veikimą (angl. Platform on Tax Good Governance)[3] bei pakeisti jos darbo apimtį ir metodus. Pirmajame bendro nebendradarbiaujančių ofšorinių jurisdikcijų („juodojo") sąrašo dešimtuke šios jurisdikcijos (iš eilės): Andora, Lichtenšteinas, Gernsis, Monakas, Mauricijus, Liberija, Seišeliai, Brunei, Honkongas, Maldyvai.[4]

JURIDICON neseniai skelbė komentarus[5] apie greitai prasidėsiantį automatinį keitimąsi informacija apie asmenų užsienio bankų sąskaitas tarp jurisdikcijų mokesčių tikslais. Įdomu tai, kad ES „juodajame sąraše“ minimose ofšorinėse jurisdikcijose, t. y. Lichtenšteine, Gernsyje, Mauricijuje, Seišeliuose 2017 m., o Andoroje ir Honkonge – 2018 m. įsigalios Standartai dėl automatinio keitimosi informacija.[6]

Komisija taip pat paskelbė lentelę, kurioje išvardijamos ES narės ir konkretūs jų taikomi kriterijai, sudarant nacionalinį "juodąjį sąrašą". Nurodomi šie kriterijai: 1) atitikimas skaidrumo ir informacijos mainų standartams; 2) žalingų mokestinių priemonių nebuvimas; 3) kiti kriterijai. Dauguma narių taiko tiek pirmuosius du kriterijus, tiek kitus, savo nusistatytus, vertinimo kriterijus (Lietuva taip pat). Tuo tarpu pateiktais duomenimis, vienintelė Vokietija, sudarydama nacionalinį "juodąjį sąrašą" taiko tik pirmąjį - atitikimą skaidrumo ir informacijos vertinimo kriterijus, o Slovėnija taiko ne du pirmiau nurodytus kriterijų, bet tik savo nusistatytus kitus kriterijus.[7]

Komisijos nuomone, pelno apmokestinimui ES reikalinga radikali reforma. Atsižvelgdamos į augimą, konkurencingumą ir teisingumą, valstybės narės privalo veikti išvien ir kiekvienas turėtų mokėti teisingą mokesčių dalį. Anot Komisijos, Veiksmų planas padėjo pamatus naujam požiūriui į pelno apmokestinimą ES, todėl valstybės narės privalo šį požiūrį plėtoti.[8]

Reakcija į "juodąjį sąrašą"

Žinoma, ofšorinės jurisdikcijos nėra patenkintos tokiu ES sprendimu. Pavyzdžiui, Gernsis jau 2015 m.  birželio mėn. pareiškė prieštaraujantis sprendimui dėl jo įtraukimo į ES sąrašą. Guernsey Finance, salos finansinių paslaugų agentūra, sakė, kad ES sąrašas konsoliduoja nacionalinius mokesčių „juoduosius sąrašus“ pagal paskutinių 6 mėnesių duomenis, ir įtraukia visas jurisdikcijas, kurios yra išvardintos 10-tyje ar daugiau valstybių narių sąrašų. Remiantis Guernsey Finance, Gernsis yra 9-iuose tokiuose sąrašuose. 

Gernsio ministras pirmininkas, Jonathan Le Tocq teigė, kad Komisija tiesiog paskubomis sulipdė vadinamųjų „nebendradarbiaujančių“ jurisdikcijų sąrašą, remdamasi labai subjektyviai nustatytais kriterijais. Toks skubotumas ir subjektyvumas kuriant „juoduosius sąrašus“ būtent ir yra atvejis, kokius tarptautiniai standartai siekia pakeisti, todėl, anot jo, tai, ką vykdo Komisija prieštarauja siekiams didinti mokesčių skaidrumą. 

Ministras pirmininkas pateikė Komisijai raštą, kuriame išreiškė nusivylimą ir nuostabą, kad Gernsis yra minėtame sąraše ir paprašė Gernsį kuo greičiau iš jo išbraukti. Jis taip pat pažymėjo, jog Gernsis lydi daugybę ES iniciatyvų dėl mokesčių skaidrumo ir bendradarbiavimo, taip pat taps ES partneriais pagal Bedruosius keitimosi standartus (angl. Common Reporting Standard)[9] dėl automatinio keitimosi informacija. Pasak ministro pirmininko, tai reiškia, kad Gernsis kaip tik yra  priekyje visų 28 ES narių, ir vis dėlto buvo savavališkai ir klaidingai įtrauktas į „juodąjį sąrašą“. 

Gernsio valdžios atstovai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ši jurisdikcija minima 9-iuose, o ne 11-oje sąrašų, tai patvirtino ir Latvijos bei Lenkijos vyriausybės, bet Komisija nekreipė į tai dėmesio. Gernsis yra devyniuose juoduosiuose sąrašuose, kaip ir kai kurios kitos jurisdikcijos, pavyzdžiui, Meno sala ir Gibraltaras, bet Gernsis yra įtrauktas į „nebendradarbiaujančių“ jurisdikcijų sąrašą, o jie – ne. Gernsis žada siekti būti pašalintas iš šio sąrašo kuo įmanoma greičiau ir dirbti su Komisija kaip ir su savo partneriais ES, kad to kuo greičiau pasiektų.[10]

______________________________

[1]Communication from the Commission to the European Parliament and the Council. A Fair and Efficient Corporate Tax System in the European Union: 5 Key Areas.

[2]Timeline for Action for Fair and Efficient Corporate Taxation.

[3]Gero mokesčių valdymo platforma. Platform on Tax God Governance. 

[4]European Commision issues "black list" of 30 tax havens. 2015-06-26. My Panama Lawyer blog.

[5]Tarptautiniu lygiu atskleidžiama bankų sąskaitų užsienyje paslaptis: kas turėtų susirūpinti labiausiai? 2015-06-25, Juridicon.

[6]Signatories of the Multiliteral  Competent Authority Agreement and Intended First Information Exchange Date.

[7]Supra note 4.

[8]Commision Presents Action Plan for Fair and Efficient Corporate Taxation. Pranešimas spaudai, 2015-06-17.

[9]Standard for Automatic Exchange of Financial Account information.

[10]Gorringe, J. Guernsey Decries Its Inclusion On EU Blacklist. 2015-06-18, LowTax.