JURIDICON advokato komentarai „Verslo žinių“ publikacijai „Karinio konflikto atveju gelbsti sąskaitos užsienyje“

Advokatų kontoros JURIDICON advokatas Laimonas Marcinkevičius „Verslo žinių“ 2015-07-01 publikacijoje „Karinio konflikto atveju gelbsti sąskaitos užsienyje“ komentuoja bankų su klientais sudaromas sąskaitas dėl indėlių ir atsako į klausimą, ar karo atveju bankai galėtų atsisakyti išmokėti indėlininkams pinigus, remdamiesi nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe.

Advokatas Laimonas Marcinkevičius teigia, kad bankai negalėtų iš viso atsisakyti grąžinti pinigų dėl karinio konflikto. „Įsivaizduokime, kad fizinis ar juridinis asmuo, gavęs kreditą iš banko, kilus konfliktui, nusprendžia ne tik nemokėti eilinių įmokų, bet ir negrąžinti viso kredito, už kurį, tarkime, buvo nupirktas nekilnojamasis turtas. Ar tai teisėta? Žinoma, ne“,- teigia p. Marcinkevičius. Anot jo, konfliktas galėtų būti pripažintas nenugalimos jėgos aplinkybe tik laikinai. Vėliau vis tiek abiem pusėms reikėtų vykdyti įsipareigojimus.

Advokatas rekomenduoja sutartyje įrašyti aiškų nenugalimos jėgos aplinkybių apibrėžimą ir kartu numatyti alternatyvius sutarties vykdymo būdus. „Kitas būdas sumažinti riziką – pasirinkti banką, kuris Lietuvoje turi tik filialą, o pagrindinis bankas yra valstybėje, kur nekyla karinio konflikto grėsmės“,- pataria p. Marcinkevičius. Norint dar labiau sumažinti galimą riziką, reikėtų rinktis kelis užsienio valstybėse registruotus bankus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos teismų praktikoje panašių bylų buvo tik keletas. Paprastai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas karą pripažįsta kaip nenugalimos jėgos aplinkybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo vieną tokią bylą[1] dėl karinio konflikto kaip nenugalimos jėgos aplinkybės. Minėtoje byloje karas ir nacionalizacija buvo pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybe.

Visą publikaciją skaitykite dienraštyje „Verslo žinios“ (2015 m. liepos 1 d., Nr. 97 (4370), p.15). Publikaciją taip pat galite rasti internete.[2]