Ar teisėtas mokesčių planavimas per ofšorines įmones

"Mažesni pelno mokesčiai, palankesnės mokėjimo sąlygos" - vardija lengvatinės prekybos kompanijos, (dar kitaip - ofšorinės įmonės) privalumus Advokatų kontoros „Juridicon“ advokatas Laimonas Marcinkevičius savaitraščio „Ekonomika.lt“ 2013-01-24d. publikacijoje "Bilietas į mokesčių rojų".  Straipsnyje taip pat aptariama ofšorinių įmonių steigimo praktika, verslo susidomėjimas ofšoriniu verslu perspektyva, taip pat teisėtumo aspektai, steigiant ofšorines įmones.

Remiantis teisės aktais, pelno perkėlimas į kitas valstybes, siekiant sumažint mokestinę naštą, negali būti laikomas mokesčių vengimu. Dėl to tarptautinės kompanijos kuria įvairias mokesčių planavimo strategijas ir taip pasinaudoja kitų valstybių įmonių apmokestinimo taisyklėmis.

"Mažesnė mokesčių našta, mokesčių planavimas ir, svarbiausia, visiško konfidencialumo garantija – priežastys, kodėl neblėsta Belize, Seišelių ar Britų Mergelių salose steigiamų įmonių populiarumas. Europos Sąjunga (ES) dėl to kasmet netenka 1,3 trln. eurų (apie 4,5 trln.litų)" - rašoma minėtoje savaitraščio „Ekonomika.lt“ 2013-01-24d. publikacijoje.

Europos Komisija bando su tuo kovoti. Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas D.Cameronas, pasinaudodamas savo kalba Pasaulio ekonomikos forume, Davose 2013-01-25, taip pat pradėjo ataką prieš mokesčių vengimą, pabrėždamas, jog „kai kurios įmonės sugeba apeiti teisėtas mokesčių sistemas“ ir pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė išleido šimtus milijonų svarų tam, kad pažabotų mokesčių vengimą.

D. Cameronas taip pat paragino sudaryti daugiau daugiašalių susitarimų dėl automatinio keitimosi informacija, įskaitant ir besivystančias šalis: „Faktas tas, kad kuo skurdesnė šalis, tuo labiau jai reikalingos mokestinės pajamos, tačiau dažniausiai tokios valstybės turi mažesnius šansus surinkti jas. Bet mes privalome jas išvaduoti iš tokių spąstų ir tai gali būti padaryta“. D. Cameronas kaip pavyzdį pateikė Etiopiją, paaiškindamas, kad Jungtinės Karalystės dalyvavimas šios šalies mokesčių surinkimo procese lėmė surenkamų mokestinių pajamų padidėjimą septynis kartus per pastarąjį dešimtmetį.

Tačiau mokesčių planavimas gi negali būti tapatinamas su mokesčių vengimu ar slėpimu, nes įmonių gaunama mokestinė nauda yra tik pasirinkto verslo modelio papildomas tikslas. Gi pareiga mokėti didžiausius mokesčius nėra įtvirtinta jokiose normose. Be to, pačios valstybės turi prisiimti atsakomybę dėl biudžeto pajamų praradimo, nes nustatydamos palankesnius apmokestinimo režimus, jos bando privilioti naujas investicijas mainais paaukodamos dalį mokestinių pajamų. Kita vertus, tai nereiškia, kad aptartos tarptautinių korporacijų pasirenkamos palankios apmokestinimo schemos  negali būti vertinamos kaip amoralios, nes sumokant mažiau mokesčių yra mažiau pridedama prie viešųjų poreikių tenkinimo.