Publikacijos

Bankų krizei sudrebinus Kiprą, nemaža dalis investuotojų pradėjo ieškoti naujų alternatyvų – jurisdikcijų, kurios galėtų pasiūlyti palankią mokestinę aplinką bei stabilumą. Žinoma, Kipras ir toliau išliks populiarus, nes didelių pokyčių teisinėje jo sistemoje neatsirado, tačiau galima neabejoti, jog išpopuliarės ir kitos jurisdikcijos, kurios efektyviai bandys pritraukti mokesčių planuotojus ir pasiūlys ne ką mažiau patrauklias galimybes tiek verslui, tiek privatiems asmenis. Viena tokių jurisdikcijų – Malta. Istorinė, ekonominė, politinė bei teisinė šalies raida lėmė, jog Malta sugebėjo prisitaikyti prie kintančių ekonomikos sąlygų ir sukurti patrauklią investavimo aplinką. 2007 metais, pertvarkius šalies pajamų mokesčių sistemą, šiandien Malta investuotojams siūlo žemiausią efektyvų apmokestinimo lygį ES, pagal LR įstatymus tai ne ofšorinių įmonių jurisdikcija. Liberaliai vykdoma politika leidžia pasirinkti įvairius investavimo variantus ir įmonių steigimo schemas, kurios padeda maksimaliai sumažinti mokestinę naštą. Sėkmingai planuoti mokesčius padeda ir platus mokesčių sutarčių tinklas bei įvairių ribojimų, dažnai nustatytų kitose jurisdikcijose, panaikinimas. Maltą siūlo ir gana palankų pajamų apmokestinimo variantą gerovės planavimui itin dideles pajamas gaunantiems asmenims. Nepaisant to, siekiant gauti maksimalią ir realią naudą, visi galimi investavimo privalumai turi būti įvertinti adekvačiai, o galintys atsirasti ir kilti trūkumai bei grėsmės identifikuoti.

Siekiant apžvelgti pagrindines ir aktualiausias mokesčių srities naujoves pasaulyje, Tarptautinė advokatų asociacija kovo pradžioje Londone surengė tarptautinę konferenciją „2013 – nesėkmingi kai kuriems privatiems klientams ir, žinoma, kur kas sudėtingesni jiems visiems“, kurioje įvairių pasaulio šalių profesionalūs teisininkai pristatė pačias naujausias ir aktualiausias mokestines tendencijas savo šalyse. 2013 metai neabejotinai bus sudėtingesni asmenims, kurie yra investavę tokiose šalyse kaip Prancūzija, JAV bei Jungtinė Karalystė ir nebūtinai esančiais šių šalių rezidentais, kadangi jose jau įsigaliojo arba greitu metu įsigalios įvairūs mokesčių teisės aktų pakeitimai, nustatantys ne tik naujus mokesčius, bet ir padidinantys jų tarifus ar plečiantys mokestinę atsakomybę bei administracinę naštą. Tačiau Lietuva kol kas išlaikys savo konkurencinį pranašumą mokesčių srityje, o mokesčių mokėtojai galės ir toliau ramiai miegoti naktį. Lietuvos mokesčių sistema išsaugos žemus mokesčių tarifus. Pavyzdžiui, pajamos ir toliau bus apmokestinamos – 15%, nekilnojamas turtas – nuo 0,3% iki 3%, paveldimas turtas – nuo 5% tik 10%. Atskiri prabangaus turto ar turto vertės padidėjimo mokesčiai ir toliau nebus nustatyti. Dėl to, galima daryti išvadą, kad 2013 metai, tikrai nebus nesėkmingi ar kur kas sudėtingesni Lietuvos mokesčių mokėtojams ar asmenims planuojantiems tokiais tapti. Dėl to svarbus tinkamas mokesčių planavimas, būtina tinkamai apskaičiuoti mokestinę naštą ir pasirinkti palankiausią mokesčių jurisdikciją arba laiku kreiptis pagalbos į mokesčių konsultantus.

Europos Sąjungos valstybės narės praranda didžiules nacionalinių biudžetų pajamas, nes mokesčių planavimas tampa vis sunkiau kontroliuojamas, kai tarptautinės korporacijos, tokios kaip „Google“, „Amazon“ ar „Starbucks“, Europoje sugeneruojančios milijardus eurų pajamų, sugeba sumažinti savo mokestinę naštą ir praktiškai išvengia pelno apmokestinimo. Europos Komisija, siekdama kovoti su tokiu agresyviu mokesčių planavimu, pernai metų gruodžio pradžioje priėmė dvi rekomendacijas, kuriose valstybėms narėms pateikė kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu veiksmų planą, skirtą šiai problemai įveikti ir atgauti nesurinktas nacionalinių biudžetų lėšas. Valstybės narės raginamos kuo skubiau sudaryti bendrus „mokesčių rojų“ juoduosius sąrašus ir taikyti tokioms jurisdikcijoms vienodas priemones, bei sugriežtinti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Vis dėlto, šios rekomendacijos neturi privalomos teisinės galios, jose pateikti nurodymai gana abstraktūs ir ne pakankamai tikslūs, o valstybėms narėms paliekama plati kompetencija jas interpretuoti skirtingai. Taip pat labai tikėtina, kad valstybės narės nepasiduos šiam Europos Komisijos spaudimui ir bus toliau linkusius atsisakyti dalies savo viešųjų pajamų taip siekdamos išlaikyti investicijas. Taigi labai abejotina, kad artimiausiu metu Europos Sąjungos mastu bus pasiekti numatyti rezultatai ir šis Europos Komisijos planas, labiau paveiktas polinio kai kurių valstybių spaudimo nei siekio padėti valstybėms narėms susigrąžinti prarandamas pajamas, bus įgyvendintas.