Publikacijos

Šeimos biurus naudoja itin turtingos pasaulio šeimos, siekdamos išsaugoti savo turtus ateinančioms kartoms. Jau daugiau nei šimtmetį tokie biurai yra steigiami siekiant apjungti finansinę patirtį ir žinias su kitomis disciplinomis tam, kad būtų apsaugotas ir gausinamas šeimos turtas. Nors šeimos biuro paslaugų populiarumas pasaulyje ir toliau vis dar auga, Lietuvoje tik pastaruoju metu imta plačiau kalbėti apie šeimos biurus, jų paskirtį, steigimo tikslus ir poreikius. Žinoma, tokios padėties priežasčių yra įvairių: pradedant būtinybe sukaupti atitinkamą investuotino turto sumą, baigiant kalbos, kultūros, mentaliteto skirtumais. Vis dėlto, didėjant gyvenimo tempui, darosi vis sunkiau tapti kelių sričių profesionalu, todėl turtingos šeimos ne retai linkusios perduoti savo turtą administruoti profesionalams. Nors šeimos biurai per ilgą egzistavimo laiką jau išgyveno tam tikrą evoliuciją, besikeičianti situacija pasaulyje, ekonominiai ir teisiniai pokyčiai kelia naujus iššūkius ir ne mažai koreguoja šeimos biurų ir tokio tipo paslaugas teikiančių konsultantų veiklą. Ieškoma ne tik naujų tokių paslaugų ar veiklos formų, bet ir rinkų, kuriose būtų galima profesionaliai teikti šias paslaugas. Dėl to, nors šiandien Lietuvoje šeimos dar tik pradeda domėtis tokio tipo paslaugomis, tikėtina, kad netolimoje ateityje šių paslaugų poreikis ženkliai išaugs ir ši niša Lietuvos rinkoje bus pamažu užpildyta.

Įvairios nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – vieni iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų. Paprastai tokio pobūdžio nusikaltimai kasmet sudaro apie du trečdalius visų užregistruotų pažeidimų šalyje, todėl tinkamų priemonių įtvirtinimas baudžiamuosiuose įstatymuose itin svarbus, siekiant mažinti tiek nusikaltimų turtiniams interesams padarymą, tiek nusikalstamumą apskirtai. Kaip dažnai pažymima, vienas veiksmingiausių kovos būdų su turtiniais, ekonominiais ir kitais panašaus tikslo nusikaltimais – jų padarymas ekonomiškai nenaudingais bei neapsimokančiais. Viena tokių priemonių, tai neteisėtai įgyto turto ir pajamų konfiskavimas, arba kitaip – paėmimas iš kaltininkų. Konfiskavimas ne tik šalina motyvaciją daryti tokius nusikaltimus, bet ir atima galimybę finansuoti tolesnę neteisėtą veiklą bei vykdyti naujas nusikalstamas veikas. Nepaisant to, ši priemonė Lietuvos praktikoje buvo taikyta itin retai – turto konfiskavimas buvo skiriamas mažiau nei 1,5% nuteistųjų, o dažniausiai konfiskuojami tik nusikaltimo padarymo įrankiai bei priemonės, kai tuo tarpu materialinė nauda – beveik niekada. Anot įstatymų leidėjo, toks Lietuvoje galiojęs teisinis reglamentavimas nešalino motyvacijos daryti šiuos savanaudiškus nusikaltimus, buvo galimybė finansuoti tolesnę neteisėtą veiklą, vykdyti naujas nusikalstamas veikas bei perleisti turtą tretiesiems asmenims ir taip išvengti jo konfiskavimo. Dėl to, 2010 metų pabaigoje Seimas pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentės siūlomoms pataisoms ir priėmė baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimus[1], įtvirtinančius kompleksą priemonių, kurios leistų: plačiau taikyti turto konfiskavimą, iš kaltininko paimti visą neteisėtai gautą turtą, o baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, įgijusius tokį turtą ar padėjusius nuslėpti jo kilmę. Atitinkamais pakeitimais nuo 2010 m. gruodžio 11 d. pakeista turto konfiskavimo sąvoka[2], numatyta galimybė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą[3] bei įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą asmenų praturtėjimą[4]. Būtent pastarosios veikos kriminalizavimas ir tapo naujojo reglamentavimo diskusijų ašimi.

Remiantis JAV teisės aktais, viena principinių šalies apmokestinimo nuostatų yra ta, jog JAV piliečiai, nepriklausomai nuo jų rezidavimo jurisdikcijos, privalo mokėti federalinį JAV pajamų mokestį nuo visų savo gaunamų pasaulinių pajamų. Visa tai lemia, jog asmenys, kurie yra ne tik JAV piliečiai, bet ir užsienio šalių rezidentai, patikėtinių fondai ar JAV įsteigti vienetai (įmonės ir kiti juridiniai asmenys), turintys sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose, privalo pateikti metinę savo pajamų deklaraciją (FBAR – angl. Report of Foreign Bank and Financial Account, Form TD F 90-22.1). Pareiga teikti šią deklaraciją kyla tuo atveju, jei sąskaitose, esančiose užsienio finansų įstaigose, pajamos viršija 10 000 JAV dolerių (t.y. apytikriai 25 900 litų) bet kuriuo metu per praėjusius kalendorius metus, už kuriuos teikiama deklaracija. Nepaisant to, stebėtinai didžiulis skaičius JAV mokesčių mokėtojų sėkmingai sugebėdavo nuslėpti savo sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose (ypatingai atidarytose šalyse, kuriose itin išvystytas finansinių paslaugų teikimas, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Honkonge ir kt.), neteikdami jokių deklaracijų ir atitinkamai išvengdami federalinių JAV pajamų mokesčių. Kaip rodo statistika, iš 6 mln. JAV mokesčių mokėtojų, dirbančių užsienyje, tik 0,5 mln. deklaruoja turintys sąskaitas užsienio jurisdikcijose. Dėl šių priežasčių tarptautinis mokesčių vengimas ilgainiui tapo vis sparčiau didėjančia JAV problema, dėl kurios kasmet būdavo prarandama nuo 100 mlrd. iki 345 mlrd. JAV dolerių (t.y. apytikriai apie 259 mlrd. – 894 mlrd. litų) biudžetinių pajamų. Tai paskatino JAV valdžios institucijas imtis agresyvių kovos su mokesčių vengimu priemonių ir dėl to 2010 metais JAV prezidentas Barack‘as Obama inicijavo FATCA (angl. Foreign Account Tax Compliance Act – Apmokestinimo reikalavimų laikymosi aktas, taikomas turint sąskaitas užsienio šalyse) priėmimą. Šio akto pagrindinis tikslas – siekis užtikrinti, kad JAV mokesčių mokėtojai sąžiningai mokėtų mokesčius.

Visos pasaulio šalys savarankiškai pasirenka tokias mokesčių sistemas, kurios užtikrintų tiek valstybių, tiek viešųjų poreikių tenkinimą. Tačiau, patys mokesčių mokėtojai mokesčių pavidalu linkę atiduoti kuo mažesnę savo gerovės dalį ir tame nėra nieko keisto: visų pirštai – lenkti į save. Be to, nei teisinė, nei moralinė pareiga mokėti daugiau mokesčių neegzistuoja. Dėl to natūralu, kad paskutiniais dešimtmečiais, globalėjant ekonomikai ir didėjant asmenų mobilumui, gerovės ir mokesčių planavimas buvo sparčiausiai plintanti tendencija. Šiandien, susiduriant su ekonomikos iššūkiais bei finansų krizės padariniais, kenčiant didėjantį mokestinių lėšų trūkumą, valstybės skelbia karą mokesčių planuotojams ir intensyviai ieško instrumentų, kurie padėtų susigrąžinti prarandamas mokestines lėšas. Atrodo, kad gana ilgą laiką mokesčių planavimą toleravusios šalys dabar keičia savo pozicijas ir mokestinėje sferoje sparčiai keičia teisės aktus: didina mokesčių tarifus, plečia mokesčių bazes, griežtina skaidrumo ir viešumo reikalavimus, didina mokesčių administratorių įgaliojimus.

Bankų krizei sudrebinus Kiprą, nemaža dalis investuotojų pradėjo ieškoti naujų alternatyvų – jurisdikcijų, kurios galėtų pasiūlyti palankią mokestinę aplinką bei stabilumą. Žinoma, Kipras ir toliau išliks populiarus, nes didelių pokyčių teisinėje jo sistemoje neatsirado, tačiau galima neabejoti, jog išpopuliarės ir kitos jurisdikcijos, kurios efektyviai bandys pritraukti mokesčių planuotojus ir pasiūlys ne ką mažiau patrauklias galimybes tiek verslui, tiek privatiems asmenis. Viena tokių jurisdikcijų – Malta. Istorinė, ekonominė, politinė bei teisinė šalies raida lėmė, jog Malta sugebėjo prisitaikyti prie kintančių ekonomikos sąlygų ir sukurti patrauklią investavimo aplinką. 2007 metais, pertvarkius šalies pajamų mokesčių sistemą, šiandien Malta investuotojams siūlo žemiausią efektyvų apmokestinimo lygį ES, pagal LR įstatymus tai ne ofšorinių įmonių jurisdikcija. Liberaliai vykdoma politika leidžia pasirinkti įvairius investavimo variantus ir įmonių steigimo schemas, kurios padeda maksimaliai sumažinti mokestinę naštą. Sėkmingai planuoti mokesčius padeda ir platus mokesčių sutarčių tinklas bei įvairių ribojimų, dažnai nustatytų kitose jurisdikcijose, panaikinimas. Maltą siūlo ir gana palankų pajamų apmokestinimo variantą gerovės planavimui itin dideles pajamas gaunantiems asmenims. Nepaisant to, siekiant gauti maksimalią ir realią naudą, visi galimi investavimo privalumai turi būti įvertinti adekvačiai, o galintys atsirasti ir kilti trūkumai bei grėsmės identifikuoti.

Siekiant apžvelgti pagrindines ir aktualiausias mokesčių srities naujoves pasaulyje, Tarptautinė advokatų asociacija kovo pradžioje Londone surengė tarptautinę konferenciją „2013 – nesėkmingi kai kuriems privatiems klientams ir, žinoma, kur kas sudėtingesni jiems visiems“, kurioje įvairių pasaulio šalių profesionalūs teisininkai pristatė pačias naujausias ir aktualiausias mokestines tendencijas savo šalyse. 2013 metai neabejotinai bus sudėtingesni asmenims, kurie yra investavę tokiose šalyse kaip Prancūzija, JAV bei Jungtinė Karalystė ir nebūtinai esančiais šių šalių rezidentais, kadangi jose jau įsigaliojo arba greitu metu įsigalios įvairūs mokesčių teisės aktų pakeitimai, nustatantys ne tik naujus mokesčius, bet ir padidinantys jų tarifus ar plečiantys mokestinę atsakomybę bei administracinę naštą. Tačiau Lietuva kol kas išlaikys savo konkurencinį pranašumą mokesčių srityje, o mokesčių mokėtojai galės ir toliau ramiai miegoti naktį. Lietuvos mokesčių sistema išsaugos žemus mokesčių tarifus. Pavyzdžiui, pajamos ir toliau bus apmokestinamos – 15%, nekilnojamas turtas – nuo 0,3% iki 3%, paveldimas turtas – nuo 5% tik 10%. Atskiri prabangaus turto ar turto vertės padidėjimo mokesčiai ir toliau nebus nustatyti. Dėl to, galima daryti išvadą, kad 2013 metai, tikrai nebus nesėkmingi ar kur kas sudėtingesni Lietuvos mokesčių mokėtojams ar asmenims planuojantiems tokiais tapti. Dėl to svarbus tinkamas mokesčių planavimas, būtina tinkamai apskaičiuoti mokestinę naštą ir pasirinkti palankiausią mokesčių jurisdikciją arba laiku kreiptis pagalbos į mokesčių konsultantus.

Europos Sąjungos valstybės narės praranda didžiules nacionalinių biudžetų pajamas, nes mokesčių planavimas tampa vis sunkiau kontroliuojamas, kai tarptautinės korporacijos, tokios kaip „Google“, „Amazon“ ar „Starbucks“, Europoje sugeneruojančios milijardus eurų pajamų, sugeba sumažinti savo mokestinę naštą ir praktiškai išvengia pelno apmokestinimo. Europos Komisija, siekdama kovoti su tokiu agresyviu mokesčių planavimu, pernai metų gruodžio pradžioje priėmė dvi rekomendacijas, kuriose valstybėms narėms pateikė kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu veiksmų planą, skirtą šiai problemai įveikti ir atgauti nesurinktas nacionalinių biudžetų lėšas. Valstybės narės raginamos kuo skubiau sudaryti bendrus „mokesčių rojų“ juoduosius sąrašus ir taikyti tokioms jurisdikcijoms vienodas priemones, bei sugriežtinti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Vis dėlto, šios rekomendacijos neturi privalomos teisinės galios, jose pateikti nurodymai gana abstraktūs ir ne pakankamai tikslūs, o valstybėms narėms paliekama plati kompetencija jas interpretuoti skirtingai. Taip pat labai tikėtina, kad valstybės narės nepasiduos šiam Europos Komisijos spaudimui ir bus toliau linkusius atsisakyti dalies savo viešųjų pajamų taip siekdamos išlaikyti investicijas. Taigi labai abejotina, kad artimiausiu metu Europos Sąjungos mastu bus pasiekti numatyti rezultatai ir šis Europos Komisijos planas, labiau paveiktas polinio kai kurių valstybių spaudimo nei siekio padėti valstybėms narėms susigrąžinti prarandamas pajamas, bus įgyvendintas.