Mokesčių naujienos

Mūsų kontoros mokesčių advokatas Laimonas Marcinkevičius ir advokatė Ingrida Steponavičienė parengė apžvalgą apie įmonių mokesčius Lietuvoje, kuri buvo publikuotas 2016 metų leidinyje International Comparative Legal Guide to: Corporate Tax. Su advokatų kontoros Juridicon rengtu straipsniu ir publikacijomis apie kitas 34 šalis anglų kalba galite rasti čia. Nuoroda į publikaciją pateikiama, gavus ledėjo Globas Legal Group Ltd sutikimą.

Primename, kad pagal 2015 m. birželio 25 d. LR mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą mokesčių mokėtojai iki 2016 m. birželio 30 d. turi informuoti VMI apie po 2011 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, išskyrus atvejus, kai šie šaltiniai teisės aktų nustatyta tvarka jau buvo deklaruoti paties mokesčių mokėtojo ar trečiųjų asmenų. Jeigu mokesčių mokėtojas iki 2016 m. birželio 30 d. tokios informacijos VMI nepateiks, VMI į vėliau pateiktą informaciją neatsižvelgs ir jos nevertins.

JAV 2 iš 10 darbuotojų yra neteisingai priskiriami prie nepriklausomų tiekėjų. Darbdavys tokiu atveju patiria 20% mažiau išlaidų – jam nereikia mokėti kompensacijų, socialinio draudimo, pajamų mokesčio, o JAV, kurioje Uber verslas ypač išplėtotas, biudžetas dėl to praranda 3,2 mlrd. USD pajamų mokesčio. Verslas, kuris išvengia darbo santykių, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse paprastai patiria mažiau išlaidų.

Komisija pristatė Veiksmų planą, kuris iš esmės turėtų reformuoti pelno apmokestinimą Europos Sąjungoje. Veiksmų plane pateikiama keletas iniciatyvų dėl kovos su mokesčių vengimu, nenutrūkstamų pajamų užtikrinimo ir Bendrosios rinkos stiprinimo verslo prasme. Apibendrinant, šios priemonės stipriai pakeis pelno mokesčio aplinką Europos Sąjungoje, padarydamos ją teisingesnę, efektyvesnę ir labiau palankesnę augimui. Pagrindiniai veiksmai (angl. key actions) apima Bendrosios konsoliduotos mokesčių sistemos (CCCTB) atnaujinimą ir nustatymą gairių, kurios turėtų užtikrinti teisingą apmokestinimą valstybėje, kurioje pajamos buvo gautos. Komisija taip pat paskelbė pirmąjį bendrą Europos Sąjungos sąrašą, kuris išvardija 30 nebendradarbiaujančių ofšorinių jurisdikcijų ir pradeda teikti viešas konsultacijas vertindama, ar įmonės turėtų viešai atskleisti tam tikrą informaciją apie mokesčius.

Nuo 2017 m. nemaža dalis valstybių pradės taikyti Standartus dėl keitimosi informacija apie finansines sąskaitas mokesčių tikslais. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD), kuri inicijuoja automatinį keitimąsi duomenimis tarp valstybių, priklauso 34 narės. Lietuva nėra šios organizacijos narė, šiuo metu dar tik vyksta derybos dėl Lietuvos narystės. Labiau susirūpinti dėl mokesčių planavimo reikėtų švedams, norvegams, kadangi tarp Švedijos, Norvegijos ir populiariausių ofšorinių jurisdikcijų (Bahamų, Belizo, Kaimanų salų, Kipro ir kt.) yra pasirašytos ir dvišalės informacijos mainų sutartys (angl. Tax Information Exchange Agreement – TIEA). Pažymėtina, jog vykstant automatiniam keitimuisi bus reguliariai perduodami duomenys apie finansines sąskaitas užsienio bankuose, įskaitant duomenis apie balansus, palūkanas, dividendus, pajamas, gautas iš finansinio turto pardavimo, taip pat apimant informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų (įskaitant trestus ir fondus) sąskaitas. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Standartais tam tikrais atvejais bus perduodama informacija apie banko sąskaitos savininkės – įmonės – kontroliuojančius asmenis. Primename, kad teisines paslaugas privatiems klientams teikianti advokatų kontora JURIDICON jau anksčiau rašė apie Europos Sąjungos (toliau – ES) sprendimą įsteigti viešai prieinamus registrus, kuriuose bus kaupiami duomenys apie galutinius naudos gavėjus (straipsnį lietuvių kalba galite rasti čia). 2015 gegužės 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba galutinai patvirtino ketvirtąją Pinigų plovimo prevencijos direktyvą, kuri būtent ir numato pareigą valstybėms narėms kaupti duomenis apie naudos gavėjus.