Print

Atnaujinimai ir tendencijos užsienio investicijų apmokestinimo srityje (publikuota Tax on Inbound Investment 2018)

2017-12-22 06:15
Guides

ATNAUJINIMAS IR TENDENCIJOS

Ar yra naujai atsirandančių tendencijų arba aktualių temų, susijusių su įeinančių investicijų apmokestinimo įstatymu?

Daug EBPO šalių, kaip ir Lietuva, kuri siekia tapti EBPO nare 2018 m., jau pradėjo keisti tam tikras nuostatas, susijusias su mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) rekomendacijų paketo įgyvendinimu jų mokesčių įstatymuose. EBPO (BEPS) projektas pasižymi vienu iš didžiausių apmokestinimo politikos pasikeitimo veiksnių, kuriam Lietuva skiria daugiausia dėmesio, t. y. mokesčių vengimui ir mokesčių slėpimui, ir kurį dar labiau sustiprino diskusijos dėl BEPS. Lietuva taip pat sutelkė pajamų tarnybų dėmesį į susitarimus, kurie yra potencialiai piktnaudžiaujamojo pobūdžio. Pagrindinės narystės šioje organizacijoje sritys yra valstybės valdomų įmonių reforma (2018 m. miškų urėdijos reforma), investavimo klimato gerinimas (2018 m. mokesčių reforma) ir kova su korupcija (2017 m. liepos 15 d. Lietuva prisijungė prie EBPO kovos su kyšininkavimu konvencijos).

Mokesčių, taikomų skirtingų valstybių narių patronuojančiosios ir patronuojamosios bendrovės atvejais, pokyčiai.

ES Direktyvos 2011/96/ES daliniai pakeitimai sugriežtino nuostatas, susijusias su dividendų apmokestinimu. Įmonių pajamų mokesčio pataisos, kurios įsigaliojo 2016 m. kovą, netaikomos dividendų apmokestinimo išimtims verslo struktūroms, kurių pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokesčių lengvatas. Tikslas yra taikyti bendrąją kovos su piktnaudžiavimu nuostatą, susijusią su pelno paskirstymu tarp patronuojančiosios ir patronuojamosios bendrovės bei išvengti visiško neapmokestinimo hibridinių paskolų atžvilgiu. Mokesčių administratorius įvertina visus konkrečių situacijų faktus ir aplinkybes bei aptinka, kad išvestinė finansinė priemonė arba kelios išvestinės finansinės priemonės verslo struktūroje yra naudojamos ne dėl rimtų komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, jos bus laikomos apsimestinėmis, ir išimtis dividendų lengvatai nebus taikoma.

Nauji informacijos atskleidimo reikalavimai:

1) 2017 m. liepos 13 d., pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą (ES) 2015/849, Lietuvos parlamentas priėmė naują Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakciją. Pagal šį įstatymą, įmonės ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti Lietuvoje, turi įgyti ir laikyti tinkamą, tikslią ir aktualią informaciją apie jų faktinę nuosavybę, įskaitant informaciją apie naudingus interesus, laikyti ir pateikti šią informaciją Juridinių asmenų duomenų informacijos sistemos (JADIS) valdytojui ne vėliau negu per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. (Įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.; informacija apie naudos gavėjus turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.)

2) Nuo 2017 m. sausio 1 d. finansų sektoriaus subjektai turi pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atidarytas ir uždarytas vietos ir užsienio rezidentų sąskaitas, apie metinę apyvartą jų bankuose (kai ji viršija 15 000 EUR), palūkanas, paskolas ir visą kitą informaciją, kurios reikalauja Valstybinė mokesčių inspekcija. 2017 m. gegužės 1 d. buvo terminas, iki kada reikia deklaruoti vietos ir užsienio rezidentų atidarytas ir uždarytas sąskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

3) 2017 m. birželio 5 d., remiantis ES direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, buvo iš dalies pakeistas Lietuvos Respublikos mokesčio administravimo 61 straipsnis, kuriame nustatomas įsipareigojimas mokesčių mokėtojams, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, pateikti informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl daugiašalių įmonių grupių dalyvių. Įstatymo pakeitimai yra susiję su ES direktyva 2016/811 (2016 m. gegužės 25 d.), pagal kurią ES valstybės narės turi įgyvendinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo ataskaitų teikimą pagal EBPO 13-ą veiksmų planą dėl BEPS.

Nauji duomenų apsaugos reikalavimai.

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. senstanti Duomenų apsaugos direktyva 95/46/EB (toliau – Direktyva) bus pakeista Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Jis bus tiesiogiai taikomas kiekvienoje ES valstybėje narėje, įskaitant Lietuvą. Direktyva turi būti perkelta iki 2018 m. gegužės 6 d. Šiuo metu rengiamas įstatymo projektas. Jį galima rasti Lietuvos Respublikos parlamento svetainėje. Kalbant apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, investuotojai turėtų peržiūrėti ir nuspręsti duomenų vietą informacijai, naudojamai jų mokesčių ir apskaitos komandos, užtikrinti, kad mokesčių ir apskaitos sprendimai yra suderinami su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.

Supaprastintas mokesčių mokėjimo reikalavimas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. išankstinis įmonių pelno mokestis yra įtrauktas į „vienos datos“ (15-os dienos) mokesčių mokėjimų supaprastinimo paketą, ir nuo 2017 m. jis turi būti mokamas iki kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio 15-os dienos (kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d.). Išankstinio įmonių pajamų mokesčio deklaracijos pateikiamas iki kovo 15 d. už pirmo šešis metų mėnesius (jei mokesčių mokėtojas pasirinko skaičiuoti mokestį remdamasis ankstesnių metų rezultatus) ir iki 2017 m. rugsėjo 15 d. už paskutinius šešis metų mėnesius.

Veiksmingesnis mokesčių administravimas.

Mokesčių administratorius pristatė nauja išmaniąją mokesčių administravimo sistemą („i.MAS“). Planuojama įgyvendinti informacinių technologijų ir verslo žvalgybos įrankius, kuriais būtų užtikrintas veiksmingesnis mokesčių administravimas. „i.MAS“ siekiama sumažinti administracinę naštą, tenkančią mokesčių mokėtojams ir mokesčių administratoriui, pagerinti mokesčių administratoriaus pastangas kovojant su mokestiniu sukčiavimu bei sudaryti galimybes mokesčių mokėtojams, įskaitant investuotojus, kurie veikia sąžiningai, veikti geresnėmis sąžiningos konkurencijos sąlygomis, varžantis su mokesčių mokėtojais, kurie yra linkę vengti savo mokestinių įsipareigojimų. Kai kuriuos „i.MAS“ dalys buvo įgyvendintos 2016 m., o kiti pakeitimai bus įdiegti vėliau.

Liberalesnis darbo kodeksas.

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja darbo kodekso redakcija, kuri yra liberalesnė, skatina investavimą ir kuria darbo vietas. Įdiegus naujus darbo sutarčių tipus ir pakeitus įdarbinimo nutraukimo sąlygas, pasikeitė šios sritys: buvo nustatyta socialinio draudimo įmokos norma terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims, naujos darbo laiko, viršvalandžių ir metinių atostogų skaičiavimo taisyklės.

Atsakomybės reguliavimo pasikeitimai:

1) Nuo 2017 m. įsigaliojo naujas Administracinių baudų kodeksas. Pagal šį kodeksą, mokesčių slėpimui, neviršijančiam 376,60 EUR, taikoma administracinė, o ne baudžiamoji, atsakomybė.

2) Baudos už sandorių kainodaros reglamentų nesilaikymą tapo griežtesnės. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. bendrovių generaliniai direktoriai, kurie nesilaiko sandorių kainodaros dokumentų reikalavimo, gali gauti 1 400–4 300 EUR baudą (jei pažeidimas yra pakartotinis, 2 900–5 800 EUR).

Tendencijos

Galimi Vyriausybės planai 2018 m. Pagal Vyriausybės mokesčių reformos planą 2018 m., bendrovėms, kurios investuoja į technologijos tobulinimą, bus suteikiama 100 % pelno mokesčio atskaita (vietoje dabar esančios 50 %). Bus panaikinta 0 % lengvata socialinėms įmonėms. Pagal Vyriausybės programą, ekonominės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų trukmė ir administracinė našta bus mažesnės 40 % dideliems investavimo projektams iki 2020 m.

Reziumė. Lietuva, viena vertus, įgyvendindama ES nuostatas, mažina mokesčių mokėtojų galimybes išvengti mokesčių, įdiegia naujus informacijos atskleidimo ir duomenų apsaugos reikalavimus, tačiau, kita vertus, palaiko liberaliausią pajamų mokestį iš visų Baltijos šalių, kuria savo apmokestinimo sistemas ir palaipsniui pritaiko jas, kad būtų palengvintas verslas ir būtų pritraukta investicijų.

Contact 
Attorney at Law, Tax Lawyer, Legal Project Manager
Telephone 
+370 5 2691101
Fax 
+370 5 2691010
Mobile 
+370 612 11222
Email 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt