Print

Naujienos

2013-11-26 21:00
Mūsų kontoros advokatai Laimonas Marcinkevičius ir Ingrida Steponavičienė parengė publikaciją apie užsienio investicijų apmokestinimą Lietuvoje 2014 metų leidiniui Tax on Inbound Investment, kuriame pateikiama informacija apie 34 pasaulio šalis. Šioje publikacijoje aptariami patys naujausi teisės aktų pakeitimai, aktualūs verslui.
2013-10-30 09:00

Perspausdiname 2009.10.30 Infolex tinklalapyje skelbtą pranešimą: "Tarp pažangiausių Lietuvos žinių ekonomikos įmonių – ir advokatų kontora". Tarp į paskutinį atrankos etapą patekusių, savo veiklą žiniomis ir inovacijomis grindžiančių, įmonių su teisinio projektų valdymo koncepsija pateko ir Advokatų kontora JURIDICON...

2013-08-12 17:15
Remiantis JAV teisės aktais, viena principinių šalies apmokestinimo nuostatų yra ta, jog JAV piliečiai, nepriklausomai nuo jų rezidavimo jurisdikcijos, privalo mokėti federalinį JAV pajamų mokestį nuo visų savo gaunamų pasaulinių pajamų. Visa tai lemia, jog asmenys, kurie yra ne tik JAV piliečiai, bet ir užsienio šalių rezidentai, patikėtinių fondai ar JAV įsteigti vienetai (įmonės ir kiti juridiniai asmenys), turintys sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose, privalo pateikti metinę savo pajamų deklaraciją (FBAR – angl. Report of Foreign Bank and Financial Account, Form TD F 90-22.1). Pareiga teikti šią deklaraciją kyla tuo atveju, jei sąskaitose, esančiose užsienio finansų įstaigose, pajamos viršija 10 000 JAV dolerių (t.y. apytikriai 25 900 litų) bet kuriuo metu per praėjusius kalendorius metus, už kuriuos teikiama deklaracija. Nepaisant to, stebėtinai didžiulis skaičius JAV mokesčių mokėtojų sėkmingai sugebėdavo nuslėpti savo sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose (ypatingai atidarytose šalyse, kuriose itin išvystytas finansinių paslaugų teikimas, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Honkonge ir kt.), neteikdami jokių deklaracijų ir atitinkamai išvengdami federalinių JAV pajamų mokesčių. Kaip rodo statistika, iš 6 mln. JAV mokesčių mokėtojų, dirbančių užsienyje, tik 0,5 mln. deklaruoja turintys sąskaitas užsienio jurisdikcijose. Dėl šių priežasčių tarptautinis mokesčių vengimas ilgainiui tapo vis sparčiau didėjančia JAV problema, dėl kurios kasmet būdavo prarandama nuo 100 mlrd. iki 345 mlrd. JAV dolerių (t.y. apytikriai apie 259 mlrd. – 894 mlrd. litų) biudžetinių pajamų. Tai paskatino JAV valdžios institucijas imtis agresyvių kovos su mokesčių vengimu priemonių ir dėl to 2010 metais JAV prezidentas Barack‘as Obama inicijavo FATCA (angl. Foreign Account Tax Compliance Act – Apmokestinimo reikalavimų laikymosi aktas, taikomas turint sąskaitas užsienio šalyse) priėmimą. Šio akto pagrindinis tikslas – siekis užtikrinti, kad JAV mokesčių mokėtojai sąžiningai mokėtų mokesčius.
2013-05-30 16:15
Visos pasaulio šalys savarankiškai pasirenka tokias mokesčių sistemas, kurios užtikrintų tiek valstybių, tiek viešųjų poreikių tenkinimą. Tačiau, patys mokesčių mokėtojai mokesčių pavidalu linkę atiduoti kuo mažesnę savo gerovės dalį ir tame nėra nieko keisto: visų pirštai – lenkti į save. Be to, nei teisinė, nei moralinė pareiga mokėti daugiau mokesčių neegzistuoja. Dėl to natūralu, kad paskutiniais dešimtmečiais, globalėjant ekonomikai ir didėjant asmenų mobilumui, gerovės ir mokesčių planavimas buvo sparčiausiai plintanti tendencija. Šiandien, susiduriant su ekonomikos iššūkiais bei finansų krizės padariniais, kenčiant didėjantį mokestinių lėšų trūkumą, valstybės skelbia karą mokesčių planuotojams ir intensyviai ieško instrumentų, kurie padėtų susigrąžinti prarandamas mokestines lėšas. Atrodo, kad gana ilgą laiką mokesčių planavimą toleravusios šalys dabar keičia savo pozicijas ir mokestinėje sferoje sparčiai keičia teisės aktus: didina mokesčių tarifus, plečia mokesčių bazes, griežtina skaidrumo ir viešumo reikalavimus, didina mokesčių administratorių įgaliojimus.
2013-04-16 13:15
Bankų krizei sudrebinus Kiprą, nemaža dalis investuotojų pradėjo ieškoti naujų alternatyvų – jurisdikcijų, kurios galėtų pasiūlyti palankią mokestinę aplinką bei stabilumą. Žinoma, Kipras ir toliau išliks populiarus, nes didelių pokyčių teisinėje jo sistemoje neatsirado, tačiau galima neabejoti, jog išpopuliarės ir kitos jurisdikcijos, kurios efektyviai bandys pritraukti mokesčių planuotojus ir pasiūlys ne ką mažiau patrauklias galimybes tiek verslui, tiek privatiems asmenis. Viena tokių jurisdikcijų – Malta. Istorinė, ekonominė, politinė bei teisinė šalies raida lėmė, jog Malta sugebėjo prisitaikyti prie kintančių ekonomikos sąlygų ir sukurti patrauklią investavimo aplinką. 2007 metais, pertvarkius šalies pajamų mokesčių sistemą, šiandien Malta investuotojams siūlo žemiausią efektyvų apmokestinimo lygį ES, pagal LR įstatymus tai ne ofšorinių įmonių jurisdikcija. Liberaliai vykdoma politika leidžia pasirinkti įvairius investavimo variantus ir įmonių steigimo schemas, kurios padeda maksimaliai sumažinti mokestinę naštą. Sėkmingai planuoti mokesčius padeda ir platus mokesčių sutarčių tinklas bei įvairių ribojimų, dažnai nustatytų kitose jurisdikcijose, panaikinimas. Maltą siūlo ir gana palankų pajamų apmokestinimo variantą gerovės planavimui itin dideles pajamas gaunantiems asmenims. Nepaisant to, siekiant gauti maksimalią ir realią naudą, visi galimi investavimo privalumai turi būti įvertinti adekvačiai, o galintys atsirasti ir kilti trūkumai bei grėsmės identifikuoti.
2013-03-27 13:15
Siekiant apžvelgti pagrindines ir aktualiausias mokesčių srities naujoves pasaulyje, Tarptautinė advokatų asociacija kovo pradžioje Londone surengė tarptautinę konferenciją „2013 – nesėkmingi kai kuriems privatiems klientams ir, žinoma, kur kas sudėtingesni jiems visiems“, kurioje įvairių pasaulio šalių profesionalūs teisininkai pristatė pačias naujausias ir aktualiausias mokestines tendencijas savo šalyse. 2013 metai neabejotinai bus sudėtingesni asmenims, kurie yra investavę tokiose šalyse kaip Prancūzija, JAV bei Jungtinė Karalystė ir nebūtinai esančiais šių šalių rezidentais, kadangi jose jau įsigaliojo arba greitu metu įsigalios įvairūs mokesčių teisės aktų pakeitimai, nustatantys ne tik naujus mokesčius, bet ir padidinantys jų tarifus ar plečiantys mokestinę atsakomybę bei administracinę naštą. Tačiau Lietuva kol kas išlaikys savo konkurencinį pranašumą mokesčių srityje, o mokesčių mokėtojai galės ir toliau ramiai miegoti naktį. Lietuvos mokesčių sistema išsaugos žemus mokesčių tarifus. Pavyzdžiui, pajamos ir toliau bus apmokestinamos – 15%, nekilnojamas turtas – nuo 0,3% iki 3%, paveldimas turtas – nuo 5% tik 10%. Atskiri prabangaus turto ar turto vertės padidėjimo mokesčiai ir toliau nebus nustatyti. Dėl to, galima daryti išvadą, kad 2013 metai, tikrai nebus nesėkmingi ar kur kas sudėtingesni Lietuvos mokesčių mokėtojams ar asmenims planuojantiems tokiais tapti. Dėl to svarbus tinkamas mokesčių planavimas, būtina tinkamai apskaičiuoti mokestinę naštą ir pasirinkti palankiausią mokesčių jurisdikciją arba laiku kreiptis pagalbos į mokesčių konsultantus.
2013-02-26 19:45

PVM pasisavinimo schemos, į kurias įtariamųjų vieton pastaruoju metu įtrauktos ir gerą vardą turinčios bendrovės, tampa sudėtingesnės, o piktnaudžiavimo atvejų gausėja.

2013-02-20 13:15

Bankų sektoriuje prasidėjo didelių pokyčių metas: įvairūs užsienio šalių tyrimai, teismo procesai JAV prieš Vakarų Europos bankus, bankininkų arešto orderiai – tokia banko paslapties kaina šiandien. Atrodo, kad kol kas tokia situacija labiausiai paveikė Šveicariją – šalį, kuri nuo seno garsėja savo finansinėmis paslaugomis ir bankų sektoriumi. Nors tai nebe pirmas kartas, kai bandoma kovoti su tokiu reiškiniu kaip banko paslaptis, kuriuo dažnai prisidengiama ne tik planuojant mokesčius, bet slepiant juos ar vengiant jų mokėjimo. Tačiau iki šiol nei Šveicarija, nei jos bankų sektorius dar nebuvo patekę į tokią krizę. Ankstesnė bankų sektoriaus patirtis rodė, kad kovoti su banko paslapties reiškiniu bando tik tam tikros politinės jėgos, kurių pastangas iš pagarbos savo klientų privatumui lengvai sujaukdavo Šveicarijos bankininkai ar finansų institucijos, nes tokiu būdu jie garantuodavo sau didžiules pajamas. Vis dėlto, šiuo metu padėtis ima keistis, nes užsienio šalių Vyriausybės, kurios anksčiau paprasčiausiai užmerkdavo akis prieš savo turtingųjų mokesčių mokėtojų ofšorinę politiką, dabar, stokodamos pinigų, siekia susigrąžinti prarandamas mokestines pajamas ir godžiai medžioja kiekvieną centą. Taigi ilgą laiką trukęs šaltasis karas dėl pajamų slėpimo palaipsniui įgyja vis naujų spalvų, o atmosfera bankų sektoriuje nepaliaujamai kaista.

2013-01-28 13:30
"Mažesni pelno mokesčiai, palankesnės mokėjimo sąlygos" - vardija lengvatinės prekybos kompanijos, (dar kitaip - ofšorinės įmonės) privalumus Advokatų kontoros „Juridicon“ advokatas Laimonas Marcinkevičius savaitraščio „Ekonomika.lt“ 2013-01-24d. publikacijoje "Bilietas į mokesčių rojų". Straipsnyje taip pat aptariama ofšorinių įmonių steigimo praktika, verslo susidomėjimas ofšoriniu verslu perspektyva, taip pat teisėtumo aspektai, steigiant ofšorines įmones.
2013-01-28 13:30
Europos Sąjungos valstybės narės praranda didžiules nacionalinių biudžetų pajamas, nes mokesčių planavimas tampa vis sunkiau kontroliuojamas, kai tarptautinės korporacijos, tokios kaip „Google“, „Amazon“ ar „Starbucks“, Europoje sugeneruojančios milijardus eurų pajamų, sugeba sumažinti savo mokestinę naštą ir praktiškai išvengia pelno apmokestinimo. Europos Komisija, siekdama kovoti su tokiu agresyviu mokesčių planavimu, pernai metų gruodžio pradžioje priėmė dvi rekomendacijas, kuriose valstybėms narėms pateikė kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu veiksmų planą, skirtą šiai problemai įveikti ir atgauti nesurinktas nacionalinių biudžetų lėšas. Valstybės narės raginamos kuo skubiau sudaryti bendrus „mokesčių rojų“ juoduosius sąrašus ir taikyti tokioms jurisdikcijoms vienodas priemones, bei sugriežtinti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Vis dėlto, šios rekomendacijos neturi privalomos teisinės galios, jose pateikti nurodymai gana abstraktūs ir ne pakankamai tikslūs, o valstybėms narėms paliekama plati kompetencija jas interpretuoti skirtingai. Taip pat labai tikėtina, kad valstybės narės nepasiduos šiam Europos Komisijos spaudimui ir bus toliau linkusius atsisakyti dalies savo viešųjų pajamų taip siekdamos išlaikyti investicijas. Taigi labai abejotina, kad artimiausiu metu Europos Sąjungos mastu bus pasiekti numatyti rezultatai ir šis Europos Komisijos planas, labiau paveiktas polinio kai kurių valstybių spaudimo nei siekio padėti valstybėms narėms susigrąžinti prarandamas pajamas, bus įgyvendintas.

Pages