Print

Naujienos

2014-01-06 19:30

Juridicon rekomenduojama leidinyje The European Legal 500 – US Special Edition skirtame Europai, Vidurio Rytams ir Afrikai. Leidinys The European Legal 500 yra nepriklausomas gidas, todėl tiek įmonės, tiek asmenys yra rekomenduojami tik už jų nuopelnus. Europoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje Juridicon buvo rekomenduojama šiose praktikos srityse: Mokesčiai – advokatų kontora Juridicon padeda klientams mokesčių planavime, audituose, ginčuose su mokesčių institucijomis bei įmonių apmokestinime. Įmonės bei įmonių susijungimai ir įsigijimai – advokatų kontora Juridicon sėkmingai padeda tarptautiniams klientams vidutinio dydžio sandoriuose ir įmonių restruktūrizavime.

2014-01-06 13:00
Įvairios nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – vieni iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų. Paprastai tokio pobūdžio nusikaltimai kasmet sudaro apie du trečdalius visų užregistruotų pažeidimų šalyje, todėl tinkamų priemonių įtvirtinimas baudžiamuosiuose įstatymuose itin svarbus, siekiant mažinti tiek nusikaltimų turtiniams interesams padarymą, tiek nusikalstamumą apskirtai. Kaip dažnai pažymima, vienas veiksmingiausių kovos būdų su turtiniais, ekonominiais ir kitais panašaus tikslo nusikaltimais – jų padarymas ekonomiškai nenaudingais bei neapsimokančiais. Viena tokių priemonių, tai neteisėtai įgyto turto ir pajamų konfiskavimas, arba kitaip – paėmimas iš kaltininkų. Konfiskavimas ne tik šalina motyvaciją daryti tokius nusikaltimus, bet ir atima galimybę finansuoti tolesnę neteisėtą veiklą bei vykdyti naujas nusikalstamas veikas. Nepaisant to, ši priemonė Lietuvos praktikoje buvo taikyta itin retai – turto konfiskavimas buvo skiriamas mažiau nei 1,5% nuteistųjų, o dažniausiai konfiskuojami tik nusikaltimo padarymo įrankiai bei priemonės, kai tuo tarpu materialinė nauda – beveik niekada. Anot įstatymų leidėjo, toks Lietuvoje galiojęs teisinis reglamentavimas nešalino motyvacijos daryti šiuos savanaudiškus nusikaltimus, buvo galimybė finansuoti tolesnę neteisėtą veiklą, vykdyti naujas nusikalstamas veikas bei perleisti turtą tretiesiems asmenims ir taip išvengti jo konfiskavimo. Dėl to, 2010 metų pabaigoje Seimas pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentės siūlomoms pataisoms ir priėmė baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimus[1], įtvirtinančius kompleksą priemonių, kurios leistų: plačiau taikyti turto konfiskavimą, iš kaltininko paimti visą neteisėtai gautą turtą, o baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, įgijusius tokį turtą ar padėjusius nuslėpti jo kilmę. Atitinkamais pakeitimais nuo 2010 m. gruodžio 11 d. pakeista turto konfiskavimo sąvoka[2], numatyta galimybė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą[3] bei įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą asmenų praturtėjimą[4]. Būtent pastarosios veikos kriminalizavimas ir tapo naujojo reglamentavimo diskusijų ašimi.
2013-12-31 23:30
Ukrainoje investicijas su vietos verslu planuojančią Lietuvos įmonę konsultavome holdingo įmonės Lietuvoje steigimo ir valdymo klausimais, parengėme kliento interesus ginančią akcininkų sutartį, nustatančią papildomas, lyginant su įstatymu, akcininkų teises ir pareigas visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimo, balsavimo, dokumentavimo, įmonės valdymo, dukterinės įmonės Ukrainoje valdymo, įmonės finansavimo, įmonės akcijų perleidimo, nekonkuravimo, konfidencialumo ir kitais klientui aktualiais klausimais
2013-12-31 23:30
Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius ir/ar dirbančius Lietuvos bei užsienio piliečius konsultavome dėl užsienyje gautų pajamų (ne)apmokestinimo Lietuvoje (įskaitant užsienyje gautų vertybinių popierių pardavimo pajamų apmokestinimą Lietuvoje ir dvigubo apmokestinimo išvengimą), pajamų gavimą pagrindžiančių sandorių tinkamo įforminimo (paslaugų sutartys vs darbo santykiai), netinkamo įforminimo požymių ir susijusių mokestinių rizikų, dėl kelių iš esmės skirtingų ekonominių veiklų vykdymo vienu metu (nekilnojamojo turto tarpininkavimas ir profesionalus vertybinių popierių investavimas), jų įforminimo ir apmokestinimo ypatumų, dėl metinio pajamų deklaravimo, įskaitant deklaracijos užpildymą ir pateikimą VMI kartu su pagrindžiančiais dokumentais.
2013-12-26 20:45
Mūsų kontoros mokesčių ir tarptautinio verslo advokatas Laimonas Marcinkevičius ir advokatė Ingrida Steponavičienė parengė straipsnį apie įmonių mokesčių Lietuvoje, kuris buvo publikuotas 2014 metų leidinyje International Comparative Legal Guide to: Corporate Tax.
2013-11-26 21:00
Mūsų kontoros advokatai Laimonas Marcinkevičius ir Ingrida Steponavičienė parengė publikaciją apie užsienio investicijų apmokestinimą Lietuvoje 2014 metų leidiniui Tax on Inbound Investment, kuriame pateikiama informacija apie 34 pasaulio šalis. Šioje publikacijoje aptariami patys naujausi teisės aktų pakeitimai, aktualūs verslui.
2013-10-30 09:00

Perspausdiname 2009.10.30 Infolex tinklalapyje skelbtą pranešimą: "Tarp pažangiausių Lietuvos žinių ekonomikos įmonių – ir advokatų kontora". Tarp į paskutinį atrankos etapą patekusių, savo veiklą žiniomis ir inovacijomis grindžiančių, įmonių su teisinio projektų valdymo koncepsija pateko ir Advokatų kontora JURIDICON...

2013-08-12 17:15
Remiantis JAV teisės aktais, viena principinių šalies apmokestinimo nuostatų yra ta, jog JAV piliečiai, nepriklausomai nuo jų rezidavimo jurisdikcijos, privalo mokėti federalinį JAV pajamų mokestį nuo visų savo gaunamų pasaulinių pajamų. Visa tai lemia, jog asmenys, kurie yra ne tik JAV piliečiai, bet ir užsienio šalių rezidentai, patikėtinių fondai ar JAV įsteigti vienetai (įmonės ir kiti juridiniai asmenys), turintys sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose, privalo pateikti metinę savo pajamų deklaraciją (FBAR – angl. Report of Foreign Bank and Financial Account, Form TD F 90-22.1). Pareiga teikti šią deklaraciją kyla tuo atveju, jei sąskaitose, esančiose užsienio finansų įstaigose, pajamos viršija 10 000 JAV dolerių (t.y. apytikriai 25 900 litų) bet kuriuo metu per praėjusius kalendorius metus, už kuriuos teikiama deklaracija. Nepaisant to, stebėtinai didžiulis skaičius JAV mokesčių mokėtojų sėkmingai sugebėdavo nuslėpti savo sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose (ypatingai atidarytose šalyse, kuriose itin išvystytas finansinių paslaugų teikimas, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Honkonge ir kt.), neteikdami jokių deklaracijų ir atitinkamai išvengdami federalinių JAV pajamų mokesčių. Kaip rodo statistika, iš 6 mln. JAV mokesčių mokėtojų, dirbančių užsienyje, tik 0,5 mln. deklaruoja turintys sąskaitas užsienio jurisdikcijose. Dėl šių priežasčių tarptautinis mokesčių vengimas ilgainiui tapo vis sparčiau didėjančia JAV problema, dėl kurios kasmet būdavo prarandama nuo 100 mlrd. iki 345 mlrd. JAV dolerių (t.y. apytikriai apie 259 mlrd. – 894 mlrd. litų) biudžetinių pajamų. Tai paskatino JAV valdžios institucijas imtis agresyvių kovos su mokesčių vengimu priemonių ir dėl to 2010 metais JAV prezidentas Barack‘as Obama inicijavo FATCA (angl. Foreign Account Tax Compliance Act – Apmokestinimo reikalavimų laikymosi aktas, taikomas turint sąskaitas užsienio šalyse) priėmimą. Šio akto pagrindinis tikslas – siekis užtikrinti, kad JAV mokesčių mokėtojai sąžiningai mokėtų mokesčius.
2013-05-30 16:15
Visos pasaulio šalys savarankiškai pasirenka tokias mokesčių sistemas, kurios užtikrintų tiek valstybių, tiek viešųjų poreikių tenkinimą. Tačiau, patys mokesčių mokėtojai mokesčių pavidalu linkę atiduoti kuo mažesnę savo gerovės dalį ir tame nėra nieko keisto: visų pirštai – lenkti į save. Be to, nei teisinė, nei moralinė pareiga mokėti daugiau mokesčių neegzistuoja. Dėl to natūralu, kad paskutiniais dešimtmečiais, globalėjant ekonomikai ir didėjant asmenų mobilumui, gerovės ir mokesčių planavimas buvo sparčiausiai plintanti tendencija. Šiandien, susiduriant su ekonomikos iššūkiais bei finansų krizės padariniais, kenčiant didėjantį mokestinių lėšų trūkumą, valstybės skelbia karą mokesčių planuotojams ir intensyviai ieško instrumentų, kurie padėtų susigrąžinti prarandamas mokestines lėšas. Atrodo, kad gana ilgą laiką mokesčių planavimą toleravusios šalys dabar keičia savo pozicijas ir mokestinėje sferoje sparčiai keičia teisės aktus: didina mokesčių tarifus, plečia mokesčių bazes, griežtina skaidrumo ir viešumo reikalavimus, didina mokesčių administratorių įgaliojimus.
2013-04-16 13:15
Bankų krizei sudrebinus Kiprą, nemaža dalis investuotojų pradėjo ieškoti naujų alternatyvų – jurisdikcijų, kurios galėtų pasiūlyti palankią mokestinę aplinką bei stabilumą. Žinoma, Kipras ir toliau išliks populiarus, nes didelių pokyčių teisinėje jo sistemoje neatsirado, tačiau galima neabejoti, jog išpopuliarės ir kitos jurisdikcijos, kurios efektyviai bandys pritraukti mokesčių planuotojus ir pasiūlys ne ką mažiau patrauklias galimybes tiek verslui, tiek privatiems asmenis. Viena tokių jurisdikcijų – Malta. Istorinė, ekonominė, politinė bei teisinė šalies raida lėmė, jog Malta sugebėjo prisitaikyti prie kintančių ekonomikos sąlygų ir sukurti patrauklią investavimo aplinką. 2007 metais, pertvarkius šalies pajamų mokesčių sistemą, šiandien Malta investuotojams siūlo žemiausią efektyvų apmokestinimo lygį ES, pagal LR įstatymus tai ne ofšorinių įmonių jurisdikcija. Liberaliai vykdoma politika leidžia pasirinkti įvairius investavimo variantus ir įmonių steigimo schemas, kurios padeda maksimaliai sumažinti mokestinę naštą. Sėkmingai planuoti mokesčius padeda ir platus mokesčių sutarčių tinklas bei įvairių ribojimų, dažnai nustatytų kitose jurisdikcijose, panaikinimas. Maltą siūlo ir gana palankų pajamų apmokestinimo variantą gerovės planavimui itin dideles pajamas gaunantiems asmenims. Nepaisant to, siekiant gauti maksimalią ir realią naudą, visi galimi investavimo privalumai turi būti įvertinti adekvačiai, o galintys atsirasti ir kilti trūkumai bei grėsmės identifikuoti.

Pages