Print

Užsienio investicijų apmokestinimas Lietuvoje 2015 metais

2015-02-26 15:15
Gidai

Prieš priimant sprendimą investuoti, svarbu detaliai išsiaiškinti bendrą informaciją apie mokestinius privalumus ir trūkumus įvairiais verslo įsigijimo atvejais, veiksmingiausius verslo atskyrimo būdus mokesčių tikslais, nuostolių perkėlimo galimybes perleidus verslą, dividendų apmokestinimą bei kitus mokestinius aspektus, todėl šiame straipsnyje trumpai aptarsime keletą minėtų klausimų, aktualių asmenimis investuojantiems Lietuvoje.

Įmonių susijungimai ir akcijų perleidimas

Tiek akcijų perleidimas, tiek įmonių susijungimas turi savų privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, jei susijungimas atitiks Pelno mokesčio įstatymo reikalavimus, turto vertės padidėjimas po susijungimo nebus laikomas pelno mokesčio objektu Lietuvoje. Be to, jei įsigyjantis ūkio subjektas toliau tęsia veiklą, kurią perėmė, ar jos dalį, ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį, jis gali perkelti nuostolius, kuriuos patyrė įsigyjant kitą subjektą (išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ar kitų išvestinių finansinių priemonių perleidimo) iki reorganizavimo ar pabaigos ir kurių neperkėlė į kitus metus, tęsiant šių nuostolių perkėlimą. Įsigyjančiajam vienetui ar vienetams gali būti perduodami tik su įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų perleista ir įsigyjančiajame vienete tęsiama veikla ar veiklos dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai.[1]

Kita vertus, įmonių susijungimas gali paskatinti Valstybinę mokesčių inspekciją pradėti turtą perduodančio, įsigyjančio ar paties perduodamo subjekto mokestinį patikrinimą, kuris  gali ženkliai prailginti susijungimo procesą.

Tam tikrais atvejais akcijų įsigijimas taip pat gali nulemti minėtas mokestines lengvatas. Be to, jis nenulemia mokestinių patikrinimų ir, lyginant su įmonių susijungimu, akcijų perleidimo  procedūros laiko prasme yra daug trumpesnės.

Žinoma, priimtiniausia ir veiksmingiausia verslo ar jo dalies įsigijimo forma turėtų būti pasirinkta atidžiai išanalizavus konkrečią situaciją, įsigyjamo verslo rūšį ir įsigijimo tikslus. Tuo tarpu Lietuvoje praktikoje daug dažnesni įmonių susijungimo atvejai nei akcijų perleidimas.

Palūkanų ir dividendų apmokestinimas

Remiantis Pelno mokesčio įstatymu, palūkanos ir dividendai Lietuvos vieneto išmokėti užsienio vienetui yra pagrindinis pelno mokesčio objektas. Bendruoju atveju palūkanos apmokestinamos 10 proc., o dividendai 15 proc. mokesčiu.[2]

Vis dėlto palūkanos, išmokėtos užsienio juridiniam asmeniui, registruotam ar kitaip organizuotam Europos Ekonominės Erdvės valstybėje narėje arba valstybėje, kuriai taikoma sutartis su Lietuva dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, yra neapmokestinamosios pajamos pagal Pelno mokesčio įstatymą. Be to, palūkanos, mokamos užsienio valstybės juridiniam asmeniui pagal tarptautinėse finansų rinkose išleistus Vyriausybės vertybinius popierius, palūkanos, sukauptos ir mokamos už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos Banko teisės aktais nustatytus kriterijus, taip pat nėra laikomos pelno mokesčio objektu Lietuvoje.

Remiantis dividendų apmokestinimo išimtimis, dividendai išmokėti užsienio įmonei, kuri registruota ne tikslinėse teritorijose („mokesčių rojuje“) ir mažiausiai 12  mėnesių nepertraukiamai valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų Lietuvos įmonėje, nėra apmokestinami Lietuvoje (dalyvavimo išimtis).[3]

Išimtys, numatytos nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat taikomos, kai sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo numato mažiau palankias taisykles. Jeigu sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nustato palankesnes taisykles, tuomet remiamasi šių sutarčių nuostatomis ir taikomas žemesnis mokesčio tarifas.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt