Print

Pokyčiai Europos farmacijos rinkoje

2016-11-30 16:45
Teisės naujienos

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-148/15 priėmė sprendimą, kuriuo buvo pripažinta[1], kad Vokietijos teisės aktai, reguliuojantys receptinių vaistų pardavimą prieštarauja ES teisės normoms, numatančioms laisvą prekių judėjimą. Po tokio teismo sprendimo kyla klausimas kokie motyvai leido padaryti tokias išvadas bei ar tai turės įtaką Lietuvoje ir jeigu taip, tai kokią?

Teisingumo Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai

Minėtoje byloje ginčas kilo dėl to, kad DVP, savipagalbos organizacija, siekianti pagerinti Parkinsono liga sergančių asmenų ir jų šeimų gyvenimo sąlygas bendradarbiaudama su Nyderlandų užsakomosios prekybos paštu vaistine DocMorris pristatė kuponų sistemą, pagal kurią šios organizacijos nariams būtų teikiami įvairūs kuponai tik vaistinėse parduodamiems receptiniams vaistams nuo Parkinsono ligos. Vokietijos kovos su nesąžininga konkurencija asociacija teigė, kad kuponų sistema pažeidžia Vokietijos teisės aktus, kuriuose nustatyta vienoda kaina vaistinėse išduodamiems receptiniams vaistams.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vokietijos teisėje nustatytas draudimas naudojantis užsakomąja prekyba paštu parduoti vaistus, kuriais prekiauti gali tik atitinkamos valstybės narės vaistinės daugiau žalos padaro kitose valstybėse narėse įsteigtoms vaistinėms nei toms, kurios yra Vokietijos teritorijoje. Buvo atsižvelgta į tai, kad tradicinės vaistinės turi geresnes sąlygas lyginant su užsakomąją prekyba paštu vykdančiomis vaistinėmis tiek teikiant pacientams individualius patarimus, tiek užtikrinant aprūpinimą vaistais skubos atveju. Kadangi užsakomąją prekybą paštu vykdančios vaistinės dėl ribotos savo paslaugų pasiūlos negali tinkamai pakeisti tokių paslaugų, darytina išvada, kad kainų konkurencija joms gali būti svarbesnis konkurencinis parametras nei tradicinėms vaistinėms, nes nuo šio parametro priklauso jų galimybė turėti tiesioginę prieigą prie Vokietijos rinkos ir likti joje konkurencingoms.

Byloje taip pat buvo keliamas klausimas ar toks Vokietijoje galiojantis teisinis reguliavimas gali būti pateisinamas žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos sumetimais (SESV 36 str.). Atsakydamas į šį klausimą Teisingumo Teismas pažymėjo, kad SESV 36 str.[2] yra laisvo prekių judėjimo ES išimtis ir turi būti aiškinamas siaurai. Teisės aktus, kuriais gali būti apribotas Sutartimi garantuojamas laisvas prekių judėjimas galima pateisinti tik tiek, kiek jais užtikrinamas užsibrėžto tikslo pasiekimas ir kiek jie neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nebuvo parodyta, kad vienodų kainų nustatymas tokiems vaistams leidžia užtikrinti geresnį tradicinių vaistinių geografinį paskirstymą Vokietijoje. Taip pat nepavyko įrodyti, kad konkurencija dėl receptinių vaistų kainų darytų neigiamą įtaką tradicinių vaistinių vykdomai tam tikrai bendrojo intereso veiklai (pvz., vaistų gamybai pagal receptus ar tam tikrų vaistų ar asortimento turėjimui). Nebuvo įrodytas ir tikras žmonių sveikatai kylantis pavojus, kurį sudarytų vartotojo galimybė ieškoti receptinių vaistų mažesne kaina.

Teisinis reguliavimas Lietuvoje

Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą vaistinius preparatus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje turi teisę išduoti (parduoti) tik farmacijos specialistas.[3] Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus turi būti tiesiogiai bendraujant suteikiama farmacinė paslauga, išskyrus tuos atvejus, kai vaistiniai preparatai siūlomi parduoti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu parduoti vaistiniai preparatai gali būti atsiimami vaistinėje ar pristatomi į gyventojo pageidaujamą vietą. Siūlyti parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės bei kitoje Europos Ekonominės Erdvės valstybėje įsisteigę asmenys, turintys tokią teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos teisės normas siūlyti parduoti nuotoliniu būdu leidžiama tik registruotus nereceptinius vaistinius preparatus.[4] Taigi prekyba receptiniais vaistais Lietuvoje galima tik vaistinėse. Vadovaujantis Teisingumo Teismo priimtu sprendimu byloje C‑322/01[5] buvo konstatuota, kad remiantis SESV 36 str. galima pateisinti nacionalinį vaistų, kuriais prekiauti atitinkamoje valstybėje narėje leidžiama tik vaistinėse, prekybos paštu draudimą, jeigu jis taikomas receptiniams vaistams. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo pateiktą išaiškinimą galima teigti, kad toks Lietuvoje galiojantis reguliavimas, kai prekyba receptiniais vaistais galima tik vaistinėse atitinka ES teisę.

Aptariant vaistų kainas pažymėtina, kad Lietuvoje taikomas kompensuojamų vaistų kainų reguliavimas – Sveikatos apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų vaistinių preparatų[6] ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas. Taip pat nustatyti ir tam tikri ribojimai nekompensuojamųjų vaistų kainoms nurodant, kad vaistinė, parduodama nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antkainio negu nustatytas Vyriausybės. Tuo tarpu nekompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės parduodamos rinkos kaina.[7] Taigi pagal Lietuvos teisinį reguliavimą yra nustatoma bazinė vaistų kaina ir maksimalios ribos, kurių vaistų kaina negali peržengti, tačiau fiksuotos kainos reguliavimas nenumato, todėl vaistinės gali konkuruoti mažindamos valstybės nustatytas kainų ribas.

Išvados

Minėtoje byloje Teisingumo Teismas konstatavo, kad vienodų pardavimo kainų nustatymas vaistinėms prekiaujant žmonėms skirtais receptiniais vaistais yra kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, kuri negali būti pateisinama  žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos sumetimais, kaip tai suprantama pagal sutartį dėl ES veikimo. Taigi šiuo sprendimu iš esmės yra sudaromos galimybės užsakomosios prekybos paštu vaistinėms suteikti nuolaidas arba kaip buvo ketinta DVP ir DocMorris projektu įvesti kuponų sistemą ar kitaip konkuruoti kainomis, nes būtent šis veiksnys buvo pripažintas tuo, nuo kurio priklauso užsakomojo pobūdžio vaistų prekybos paštu galimybė turėti prieigą prie kitų šalių rinkų ir išlikti konkurencingoms. Nors Lietuvoje vaistų kainos yra reguliuojamos nustatant bazines ir didžiausias jų kainas, tačiau paliekama galimybė vaistinėms konkuruoti, nenustatant fiksuotos, vienodos vaistų kainos, taigi ar toks teismo sprendimas galėtų padaryti didelę įtaką Lietuvos farmacijos rinkai prognozuoti sudėtinga. Kita vertus, minėtas sprendimas sudaro palankias sąlygas vaistų prekybos užsakomosios prekybos paštu vaistinėse augimui tiek Lietuvoje, tiek  ir visoje Europoje.



[1] Teisingumo Teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas byloje C‑148/15 Deutsche Parkinson Vereinigung eV prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV.

[2] SESV 36 straipsnis numato, kad 34 ir 35 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo,

žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu.

[6] Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 1 str. 23 d.).

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt