Print

Teisės aktų pakeitimų apžvalga - 2015 m. III ketvirtis

2015-10-05 13:45
Teisės naujienos

Advokatų kontora JURIDICON teikia 2015 m. III ketvirčio teisės aktų pakeitimų apžvalgą. Šioje apžvalgoje aptariami Mažųjų bendrijų įstatymo, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Audito įstatymo, Civilinio kodekso, Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties", Biomedicininių tyrimo įstatymo, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimai. 

1. Pakeistas Mažųjų bendrijų įstatymas:

Pakeista 6(1) straipsnio 2 dalis ir išdėstyta taip: Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 dienas nuo mažosios bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o pasikeitus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims – ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šių pasikeitimų dienos. Šis pakeitimas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.
Pakeista 7 straipsnio 4 dalis ir ją išdėstyta taip: Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį. Su pakeitimais galite susipažinti čia.[1]

2. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimai:

Pakeista 43 straipsnio 2 dalis: Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai apie visus įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas mirė arba per kuriuos buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių darbuotojas mirė, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pakeista 43 straipsnio 3 dalis: Lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pakeista 44 straipsnio 10 dalis ir išdėstyta: Ūmias profesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija. Šios komisijos pirmininkas yra vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas (jo pavaduotojas) ar vadovo paskirti atstovai, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus inspektorius. Atliekant tyrimą dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai.

Minėti įstatymo pakeitimai įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Su įstatymo pakeitimais galite susipažinti čia.[2]

3. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai:

Pakeista 19 straipsnio 1 dalis: Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šiame skirsnyje nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Centras), taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą.

Pakeistas 21 straipsnis. Vartotojo kreipimasis į Tarnybą, Inspekciją ar Centrą
1. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar Centrą. Šios institucijos privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, šios institucijos gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
2. Tarnyba, Inspekcija ar Centras, išnagrinėję vartotojo prašymą, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, ir, jeigu pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą įvykdyti vartotojo reikalavimą. Tarnyba, Inspekcija ar Centras informuoja vartotoją apie tikrinimo rezultatus.
3. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas Tarnybos, Inspekcijos ar Centro pasiūlymo tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina, šios institucijos patikrinimo akto kopiją pateikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia klausimą dėl vartotojo teisių gynimo.
4. Jeigu vartotojo prašymui išnagrinėti reikia atlikti ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, kuriais nustatoma prekių ir (ar) su jomis susijusių paslaugų kokybė, tai atliekama iš Tarnybai, Inspekcijai ar Centrui tam tikslui numatytų valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
5. Už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmoka:
1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, jeigu nustatoma, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra netinkamos kokybės;
2) vartotojas, jeigu Tarnybos, Inspekcijos ar Centro sprendimu ekspertizė ar laboratoriniai tyrimai nebūtini, o vartotojas pageidauja juos atlikti, pasitvirtinus, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra tinkamos kokybės.
6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys nesumoka už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, Tarnyba, Inspekcija ar Centras kreipiasi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo.

Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Pakeitimus skaitykite čia.[3]

4. Audito įstatymo pakeitimai:

Pakeistas 3 straipsnio 2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad audito tikslai– nustatyti, ar:
2) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) arba įmonės veiklos ataskaita, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami, parengti laikantis teisės aktų reikalavimų ir juose pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis.

Pakeistas 33 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytas auditoriaus išvados turinys, 5 punktas:
5) nuomonė, ar metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir ar jame pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis, – jeigu audituojama įmonė turi rengti metinį pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka, arba nuomonė, ar įmonės veiklos ataskaita parengta laikantis teisės aktų reikalavimų ir ar joje pateikti duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis, – jeigu audituojama įmonė turi pateikti veiklos ataskaitą teisės aktų nustatyta tvarka arba veiklos ataskaitą parengia savo nuožiūra.

Papildyta 33 straipsnio 1 dalis 6 punktu:
6) pareiškimas apie tai, ar atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie įmonę bei jos aplinką metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime) arba įmonės veiklos ataskaitoje yra nustatyta reikšmingų iškraipymų. Jeigu iškraipymų nustatyta, nurodomas jų pobūdis.

33 straipsnis taip pat papildytas 4 dalimi, nustatančia, kad kai prie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pridedamos patronuojančiosios įmonės metinės finansinės ataskaitos, auditoriaus išvados gali būti sujungiamos.

Šie pakeitimai įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Šios naujai išdėstytos įstatymo nuostatos taikomos atliekant 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų auditą. Susipažinti su įstatymo pakeitimais galite čia.[4]

5. Civilinio kodekso pakeitimas:

Pakeistas CK 6.929 straipsnis, reguliuojantis atsiskaitymus ir kitus mokėjimusi grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Naujai išdėstytas straipsnis:
1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų gali būti atliekami grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais.
2. Įstatymuose gali būti nustatyta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais, taip pat gali būti ribojami atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais dydžiai.
3. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai negrynaisiais pinigais atliekami per įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, jeigu ko kita nenustatyta įstatymuose arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos.
4. Atsiskaitymus čekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja čekių ir vekselių įstatymai.

Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Pakeitimus skaitykite čia. [5]

6. Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimai:

Pakeistas 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji:

1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.

Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu grąžintinas natūra arba perduotinas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skaitykite įstatymo pakeitimus čia. [6]

7. Žemės reformos įstatymo pakeitimai:

8 straipsnio 1 dalis pakeista ir joje numatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, išskyrus miškų ūkio paskirties žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį, Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenys, pirkdami iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę, privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą.

Pakeistas 13 straipsnio 1 punktas, kuriame nustatyta, jog žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra, taip pat privatizuojamus namų valdų ir asmeniniam ūkiui suteiktus žemės sklypus) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas. Perleidimo privačion nuosavybėn procedūra laikoma pradėta, jeigu perleistinas privačion nuosavybėn valstybinės žemės sklypas suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. Įstatymo pakeitimus skaitykite čia. [7]


8. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai:

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
4 straipsnis. Užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė
1. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.
2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
3. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo kreiptis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų.
4. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
5. Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi arba užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
6. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.

Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą;.
Papildyti 26 straipsnio 1 dalį 6 punktu: 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Įstatymas taip pat papildytas 34(1) straipsniu:

Leidimo gyventi išdavimas, keitimas skubos tvarka
1. Užsieniečio prašymu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę.
2. Užsieniečio prašymu leidimas gyventi įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje.
3. Užsieniečio prašymu prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gali būti nagrinėjamas ir leidimas nuolat gyventi įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.
4. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras.
5. Valstybės rinkliavos už prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimą ir leidimo gyventi įforminimą skubos tvarka dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pakeistas 140 straipsnis ir išdėstytas taip: 

1. Teismai skundus nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Teismas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos.
3. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą.
4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.
5. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.

Pakeistas 140(1) straipsnis:
1. Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 4, 5 arba 6 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
2. Bylos dėl leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo.
4. Bylos dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas (nutartis) turi būti priimtas (priimta) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.
5. Skundas dėl sprendimo panaikinimo turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

Šie įstatymo pakeitimai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d.
Taip pat pažymėtina, kad užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Teismui iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai priimti sprendimą baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Įstatymo pakeitimus skaitykite čia. [8]

9. Keičiamas Biomedicininių tyrimų įstatymas:

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Biomedicininių tyrimų įstatymo redakcija. Įstatymo pakeitimus skaitykite čia.[9]

Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti dokumentai dėl leidimo atlikti biomedicininį tyrimą ar dėl pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimo ir leidimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą (toliau – leidimas) išdavimo nagrinėjami ir biomedicininiai tyrimai, kuriuos atlikti leidimas išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus žemiau nurodytus atvejus: 

1) Dokumentai dėl leidimo išdavimo, pateikti ir neišnagrinėti iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, šiam įstatymui įsigaliojus nagrinėjami vadovaujantis naujai išdėstytu Biomedicininių tyrimų pakeitimo įstatymu.
2) Šis naujai išdėstytas įstatymas biomedicininiams tyrimams, kuriuos atlikti leidimas išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomas po 3 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis įstatymas šioje dalyje nurodytiems biomedicininiams tyrimams gali būti taikomas ir nesuėjus šioje dalyje nurodytam terminui, jeigu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Leidimų atlikti biomedicininį tyrimą išdavimo tvarkos apraše ar Pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą išdavimo, tyrimų atlikimo ir kontrolės tvarkos apraše nustatyta tvarka padaryti su atitinkamu tyrimu susijusių dokumentų pakeitimai, atitinkantys naujai išdėstyto Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nuostatas.

Jeigu juridinis asmuo, turintis iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotą asmens sveikatos priežiūros licenciją, naujai išdėstyto Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka įgyja teisę užsiimti biobanko veikla, jo asmens sveikatos priežiūros licencija papildoma, įrašant naują licencijuojamą veiklą.

Juridinis asmuo, turintis iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotą asmens sveikatos priežiūros licenciją ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigęs biobanką, nestabdydamas biobanko veiklos per 90 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo naujai išdėstyto Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę užsiimti biobanko veikla. Tokiu atveju juridinio asmens sveikatos priežiūros licencija papildoma įrašant naują licencijuojamą veiklą.

Aukščiau nurodytas biobankas per 90 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo privalo gauti asmens, kurio biologinės medžiagos ėminiai ir (ar) sveikatos informacija buvo tvarkomi biobanke iki šio įstatymo įsigaliojimo, sutikimą dalyvauti biobanko veikloje. Jeigu asmens sutikimas dalyvauti biobanko veikloje nėra gautas, to žmogaus biologinis ėminys ir sveikatos informacija praėjus 90 kalendorinių dienų nuo įstatymo įsigaliojimo dienos biobanke negali būti tvarkomi. Biobankas per 90 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo atlikti žmogaus biologinių ėminių, tvarkytų iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaitą ir ją pateikti Lietuvos bioetikos komitetui bei paskelbti viešai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. Pakeistas Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas:

2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo redakcija. Pagal naujai išdėstytą Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas.
Pakeistą įstatymą galite rasti čia. [10]

11. Pakeistas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas:

2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nauja redakcija. Pagal naujai išdėstytą Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir konsoliduotasis metinis pranešimas.
Pakeistą įstatymą galite rasti čia. [11]

12. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai:

Taip pat papildytas 41 straipsnis 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstant taip:
41 straipsnis. Paaiškinimų apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius pateikimas
1. Mokesčių mokėtojas privalo ne vėliau kaip per 10 dienų (jei mokesčių administratorius nenustato ilgesnio termino) nuo šio Įstatymo 33 straipsnio 13 punkte minimo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.
2. Turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai, mokesčių administratoriui pareikalavus, pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais. Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys identifikuoti išmokėjusį asmenį.

Pakeistas 55 straipsnis dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių teikiama informacijos. Nustatyta, kad prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, sąskaitų metinių apyvartų dydį, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų, sąskaitų likutį metų pabaigoje, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Be to, informacija apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas pateikiama raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais prižiūrimo finansų rinkos dalyvio ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais. Kita 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama kartą per metus Vyriausybės nustatytu mastu, tvarka ir terminais.

Įstatymas papildytas 55(1) straipsniu, kuris nustato, kad:
1. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais, išskyrus atvejus, kai ši informacija teikiama šio Įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikoje įregistruotos mokslo ir studijų bei formaliojo profesinio mokymo įstaigos privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie fizinių asmenų (fizinių asmenų naudai) sumokėtas įmokas už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat už doktorantūros ir meno aspirantūros studijas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.
3. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie iš jų dalyvių – fizinių asmenų – gautas pinigines įmokas (įskaitant įmokas nuostoliams padengti), kai vieno fizinio asmens per vienus kalendorinius metus įmokėta suma yra ne mažesnė kaip 15 000 eurų. Ši informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.
4. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie įsiskolinimus fiziniams asmenims už šių asmenų juridinio asmens vardu patirtas išlaidas ir fizinių asmenų įsiskolinimus už iš to juridinio asmens atsiskaitytinai gautas išmokas, jeigu įsiskolinimas vienam fiziniam asmeniui arba vieno fizinio asmens įsiskolinimas kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Ši informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.
5. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie užsienio juridinių asmenų jiems suteiktas paslaugas Lietuvoje, jeigu pagal vieną sandorį arba pagal keletą per vienus kalendorinius metus su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių gautų paslaugų vertė yra ne mažesnė kaip 15 000 eurų. Ši informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.
6. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie kiekvieną nenuolatinį Lietuvos gyventoją, dirbantį šiame juridiniame asmenyje Lietuvoje pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, sudarytą su užsienio valstybės juridiniu asmeniu. Ši informacija pateikiama centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

Taip pat Mokesčių administravimo įstatymo 56, 57, 58, 59 ir 60 straipsniai pripažįstami netekusiais galios. 

Aukščiau nurodyti Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.

Įstatymas papildytas 61(1) straipsniu dėl informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, kaupimo ir pateikimo. Straipsnyje nustatyta, jog prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, taip pat kiti subjektai, jeigu jie apibrėžti kaip duomenis teikiančios finansų įstaigos Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat Lietuvos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų, privalo kaupti ir mokesčių administratoriui pateikti užsienio valstybių asmenų sąskaitų informaciją, naudojamą tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams pagal minėtuosius teisės aktus įgyvendinti. Konkrečias duomenis kaupiančių ir teikiančių subjektų kategorijas, kauptinų duomenų sąrašą, jų pateikimo tvarką ir kitas su duomenų kaupimu, pateikimu ir mainais susijusias procedūras nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja nuo 2015 m. liepos 8 d.

Pakeista 68 straipsnio 1 dalis: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Be to, 68 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją arba patikslintą mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu mokesčių administratorius patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos.
Buvusios 68 straipsnio 3 ir 4 dalys atitinkamai laikomos 4 ir 5 dalimis.

Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis pripažinta netekusia galios.

Pakeista 101 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti.

Pakeisti 104(1) straipsnio 1 dalis, kurioje nustatoma, jog mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją.

Pakeista 104(2) straipsnio 2 dalis: nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdami to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažinti kaltais arba jiems buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai, taip pat kai mokesčių administratorius vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą.

Pakeista 104(2) straipsnio 3 dalis, kurioje nustatoma, kad nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais taip pat gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, mokestinio tyrimo, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

131 straipsnio 3 dalis pakeista nurodant, kad mokesčių mokėtojas rašytiniu pareiškimu gali nurodyti, kad nesinaudos savo teise pateikti pastabas dėl patikrinimo akto.

Šie Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.

Mokesčių mokėtojai iki 2016 m. birželio 30 d. centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti mokesčių administratorių apie po 2011 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, išskyrus atvejus, kai šie šaltiniai buvo deklaruoti paties mokesčių mokėtojo ar trečiųjų asmenų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu mokesčių mokėtojas šiame straipsnyje nustatyta tvarka iki 2016 m. birželio 30 d. tokios informacijos mokesčių administratoriui nepateikia, mokesčių administratorius į vėliau mokesčių mokėtojo pateiktą informaciją neatsižvelgia ir jos nevertina.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos mokesčių administravimo procedūros užbaigiamos pagal jų pradėjimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

Įstatymo pakeitimus skaitykite čia.[12]

_______________________________________

[1] Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 6(1) ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[2] Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[3] Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 ir 21 pakeitimo įstatymas.

[4] Lietuvos Respublikos audito įstatymo 3, 33 ir priedo pakeitimo įstatymas.

[5] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymas.

[6] Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas.

[7] Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[8] Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 2, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 140(1), X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34(1) straipsniu įstatymas.

[9] Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų įstatymo pakeitimo įstatymas. 

[10] Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymas.

[11] Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymas.

[12] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 28, 41, 55, 68, 87, 89, 101, 104(1), 104(2), 129, 131, 154 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 55(1) ir 61(1) straipsniais ir 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas.

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt