Print

Teisės aktų pakeitimų apžvalga - 2015 m. I ketvirtis

2015-04-09 09:45
Teisės naujienos

1. Pakeistos Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultato įforminimo ir patvirtinimo taisyklės

Mokestinio patikrinimo sustabdymo atvejų sąrašas praplėstas dar vienu atveju - „mokesčių administratoriui pateikus nurodymą tikrinamam mokesčių mokėtojui pateikti reikalingą informaciją ir/ar dokumentus‟. Nustatyta, kad „atliekant pakartotinį patikrinimą, to paties patikrinimo metu, esant poreikiui, gali būti tikrinamas ir kitas (kiti) mokestinis laikotarpis (mokestiniai laikotarpiai), kuris nebuvo tikrintas. Tokiu atveju patikrinimo akte šių patikrinimų rezultatai aprašomi atskirai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju atitinkamai turi būti papildomas ir pavedimas tikrinti (forma FR0773), užpildant grafą „Mokestinio patikrinimo temos pakeitimas‟ bei su papildymu supažindinamas mokesčių mokėtojas.

Taip pat taisyklių priede „Rekomenduotinas vieno mokestinio patikrinimo atlikimo laikas‟ pakeistas mokesčių mokėtojų skirstymas į grupes bei patikslintos rekomenduojamos patikrinimų trukmės. Plačiau galite skaityti čia.[1]

Galite susipažinti su lentelėmis, kuriose nustatoma mokesčių įstatymuose numatytų sumų litais atitiktis sumoms eurais nuo 2015 m. sausio 1 d.[2] Be to, skelbiama informacija mokesčių mokėtojams apie mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo tvarką po euro įvedimo (už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki 2014 m. gruodžio 31 d.).[3] VMI parengė LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 11, 20, 21, 22, 23 straipsnių apibendrintų paaiškinimų (komentarų) pakeitimą (atnaujinimą), kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Šiuo pakeitimu atnaujinti PVM įstatymo 11, 20, 21, 22, 23 straipsnių komentaruose pateikti pavyzdžiai, atsižvelgiant į euro įvedimą Lietuvoje nuo 2015-01-01, bei atlikti kiti techninio pobūdžio pakeitimai (patikslinti komentaruose ir pavyzdžiuose nurodyti PVM tarifai ir pan.). PVM įstatymo komentarus galite rasti čia.[4]

2. LR Civilinio kodekso pakeitimai

Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalis papildyta nauju punktu, pagal kurį notarine forma turi būti sudaromos UAB akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, kai parduodama 25 proc. ar daugiau UAB akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
CK 1.105 straipsnis papildytas 5 dalimi, pagal kurią, vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.
CK 6.871 straipsnis, reglamentuojantis paskolos sutarties formą, papildytas nauja dalimi. Jeigu paskolos suma viršija 3 000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.


Taip pat pakeistos ir papildytos normos dėl banko sąskaitos sutarties nutraukimo. CK 6.927 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog banko reikalavimu banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta, jeigu daugiau kaip metus kliento sąskaitoje nėra piniginių lėšų ir su kliento sąskaita nebuvo atliekamos jokios operacijos, ir banko sutartis nenustato ko kita. 6.927 straipsnis taip pat papildytas nauja 3 dalimi, kuri numato, jog tuo atveju, jeigu yra šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos banko sąskaitos nutraukimo sąlygos, banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta ir tuo atveju, kai yra įregistruotas sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštas ar nustatyti kiti disponavimo šiomis lėšomis apribojimai. Bankui nutraukus banko sąskaitos sutartį, piniginių lėšų areštas ar kitas disponavimo jomis apribojimas nustoja galioti ir yra išregistruojamas LR turto arešto aktų registro įstatyme nustatyta tvarka. Buvusios 6.927 straipsnio 3 ir 4 dalys laikytinos atitinkamai 4 ir 5 dalimis. Šie pakeitimai galioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Su pakeitimais galite susipažinti čia.[5]


Be to, pakeistas ir papildytas CK komercinės (gamybinės) paslapties reglamentavimas. CK 1.116 straipsnio pakeitimas 1 dalyje numatoma, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Taip pat šis straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, kurioje teigiama, jog komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Buvusios CK 1.116 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys laikytinos atitinkamai 3, 4, 5 ir 6 dalimis. Pakeitimai įsigaliojo 2014 m. lapkričio 14 d. CK pakeitimus galite rasti čia.[6]

3. Pakeistos Mažųjų bendrijų įstatymo nuostatos dėl mažosios bendrijos likvidavimo

Mažųjų bendrijų įstatymo (toliau  - MBĮ) 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendimą nutraukti mažosios bendrijos veiklą ir ją likviduoti gali priimti mažosios bendrijos narių susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri nurodyta mažosios bendrijos nuostatuose. Teismo ar Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu mažoji bendrija likviduojama CK nustatytais atvejais. Kai sprendimą likviduoti mažąją bendriją priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, mažoji bendrija likviduojama taikant CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
MBĮ 30 straipsnio 6 dalis numato, kad sprendimą likviduoti mažąją bendriją priėmęs narių susirinkimas arba teismas privalo paskirti likvidatorių. Jeigu skiriama keletas likvidatorių, sudaroma likvidacinė komisija. Šiuo atveju likvidatoriais gali būti skiriami tik mažosios bendrijos nariai ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku. Jeigu mažoji bendrija įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 3 mėn. iki nustatyto laikotarpio pabaigos, mažosios bendrijos narių susirinkimas privalo paskirti likvidatorių (likvidatorius) arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti mažosios bendrijos nuostatus.

Su Mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimais, kurie įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., susipažinkite čia.[7]

4. Pakeistas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas

Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau - NTMĮ) 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas, pagal kurį nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:

fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų.
Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 proc. Tai reiškia, jog neapmokestinama 220 000 eurų nekilnojamojo turto vertė yra didinama 30 proc., t.y. neapmokestinama nekilnojamojo turto vertė – 286 000 eurų ((220 000 x 30 proc.) + 220 000).
Taip pat pakeista NTMĮ 6 straipsnio 4 dalis, pagal kurią šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Pakeitimai galioja nuo 2015 m. sausio 1 d.[8]

Be to, pakeista NTMĮ 12 straipsnio 3 dalis, pagal kurią juridiniai asmenys, už jiems kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinius nekilnojamojo turto mokesčius, jei metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 435 eurų. 12 straipsnio pakeitimas taip pat galioja nuo 2015 m. sausio 1 d.[9]

5. Pakeistos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl bendrovės likvidavimo

Pakeista Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 73 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas arba teismas CK nustatytais atvejais. Kai sprendimą likviduoti bendrovę priima juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
Pakeista 73 straipsnio 5 dalis, kuria nustatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti bendrovę, privalo išrinkti (paskirti) jos likvidatorių. Šios nuostatos taikomos nuo 2015 m. sausio 1 d.[10]

Pakeista ABĮ 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad akcijų pasirašymo sutartis yra paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai CK nustato privalomą notarinę formą (visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu). Papildytas ABĮ 47 straipsnis nauja 10 dalimi, kurioje teigiama, jog UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai CK nustato privalomą notarinę formą. Buvusi 47 straipsnio 10 dalis atitinkamai laikytina 11 dalimi. Pakeitimai galioja nuo 2015 m. sausio 1 d.[11]

Papildytas ABĮ 75 straipsnis 11 dalimi, nustatančia, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojas, per ES valstybių narių ir EEE priklausančių valstybių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemą gavęs informaciją apie likvidavimo procedūrų kitoje ES valstybėje narėje ar EEE priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą, pertvarkymo, reorganizavimo ar buveinės perkėlimo į kitą ES valstybę narę ar EEE priklausančią valstybę procedūrų kitoje ES valstybėje narėje ar EEE priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoja tos bendrovės filialą. Nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šioje dalyje nurodytų procedūrų pradžią, bendrovės filialas įgyja atitinkamai likviduojamos užsienio bendrovės filialo, pertvarkomos užsienio bendrovės filialo, reorganizuojamos užsienio bendrovės filialo, perkeliančios buveinę į kitą ES valstybę narę ar EEE priklausančią valstybę užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šių procedūrų pabaigą. Šiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 7, 9, 10 dalys.


Papildytas ABĮ 75 straipsnis nauja 12 dalimi, kurioje teigiama, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas, per ES valstybių narių ir EEE priklausančių valstybių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemą gavęs informaciją apie nemokumo procedūrų (bankroto, restruktūrizavimo ar kitų analogiškų nemokiai bendrovei taikomų procedūrų) kitoje ES valstybėje narėje ar EEE priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoja tos bendrovės filialą. Nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šioje dalyje nurodytų procedūrų pradžią, bendrovės filialas įgyja nemokios užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šių procedūrų pabaigą. Užsienio bendrovės filialo vadovas turi apie tai nedelsdamas viešai paskelbti Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną pranešti visiems kreditoriams raštu.


Papildytas ABĮ 75 straipsnis nauja 13 dalimi, nustatant, jog užsienio bendrovės filialas filialo vadovo iniciatyva turi būti išregistruotas iš juridinių asmenų registro iki užsienio bendrovės išregistravimo, išskyrus atvejus, kai užsienio bendrovė išregistruota iš registro šią bendrovę pertvarkius, reorganizavus ar jos buveinę perkėlus į kitą ES valstybę narę ar EEE priklausančią valstybę.
Pažymėtina, kad įstatymas, keičiantis ABĮ 75 straipsnį, įsigalioja dieną, kurią pradeda veikti ES valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema.


Pakeistas ABĮ 76 straipsnio 1 dalies 3 punktas, jame nurodoma, kad užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas (jeigu rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas), taip pat, jeigu sudaromi, metinis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir konsoliduotasis metinis pranešimas (jeigu rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas), kurie yra sudaryti (parengti) ir atskleisti pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę. Pakeitimai įsigaliojo 2014 m. liepos 8 d.[12]

6. Bankų įstatymo pakeitimai

Seimas priėmė Bankų įstatymo pataisas, kuriomis į Lietuvos teisę buvo perkeltos ES direktyvos nuostatos. Pakeista Bankų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, jog banko įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jeigu keičiamos įstatų nuostatos susijusios su įstatinio (akcinio) kapitalo dydžiu.

9 straipsnio 1 dalis pakeista, numatant, kad steigiamas bankas registruojamas juridinių asmenų registre, o jeigu licencija išduodama ne steigiamam bankui, atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre daromi tik po to, kai priežiūros institucija išduoda licenciją. Atkreipiame dėmesį, kad šie pakeitimai įsigalioja nuo 2015 m. gegužės 1 d. Minėtus pakeitimus bei kitas keičiamas ir pildomas Bankų įstatymo nuostatas galite rasti čia.[13]

7. Pakeistas Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas

Pakeista 15 straipsnio 7 dalis nustato, kad finansinės ataskaitos sudaromos naudojant eurą, o prireikus – ir eurą, ir užsienio valiutą. Taip pat pakeista 20 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, jog metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:
1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 eurų;
2) balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.

Pakeistos nuostatos dėl finansinių ataskaitų bendrųjų reikalavimų. Pagal pakeistą 23 straipsnio 3 dalies 3 punktą kiekvienos finansinės ataskaitos pradžioje turi būti nurodyta, pateikiamų skaičių (rodiklių), kurie yra finansinėje ataskaitoje, tikslumas (nurodoma, ar rodikliai pateikiami eurais ar tūkstančiais eurų).

Pakeistose 24 straipsnio 1 dalies nuostatose numatyta, kad sudaryti sutrumpintą balansą, sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, sutrumpintą aiškinamąjį raštą ir nesudaryti pinigų srautų ataskaitos gali įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių dvejus iš eilės finansinius metus, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:
1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 2 900 000 eurų;
2) balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 15.

Pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Pagal šį įstatymą sudaromas 2015 m. sausio 1 d. ir vėliau pasibaigiančių ataskaitinių laikotarpių įmonės finansinių ataskaitų rinkinys. Plačiau žiūrėkite čia.[15]

___________________________________________________

[1]Dėl VMI prie LR FM viršininko 2004 m. gegužės 5d. įsakymo Nr. VA-87 "Dėl Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo.

[2]Su mokesčiais susiję dydžiai, kurie nuo 2015 m. sausio 1 d. keičiami į eurus.

[3]Dėl mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo po euro įvedimo.

[4]Dėl PVM įstatymo 11, 20, 21, 22, 23 straipsnių apibendrintų paaiškinimų (komentarų) pakeitimo.

[5]Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[6]Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio pakeitimo įstatymas.

[7]Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymas.

[8]Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[9]Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas.

[10]Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymas.

[11]Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[12]Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 75, 76 ir priedų pakeitimo įstatymas.

[13]Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[14]Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15, 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas. 

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt