Print

Teisės aktų pakeitimų apžvalga - 2014 m. II ketvirtis

2014-07-02 20:15
Teisės naujienos

2014 m. balandžio 1 d. - 2014 m. birželio 30 d. buvo atlikti šie teisės aktų pakeitimai:

1. Priimtas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas

2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą (toliau – Įstatymas). Šiuo įstatymu nustatoma pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštų verčių perskaičiavimo į eurais išreikštas vertes Lietuvos Respublikoje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarka.

Remiantis priimtu Įstatymu Lietuvos bankas litų banknotus ir centų monetas į eurus keis neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos. Komerciniai bankai visuose savo padaliniuose neatlygintinai ir neribodami sumos litus į eurus keis 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Vėliau eurų banknotus bankai keis neatlygintinai dar 6 mėnesius, tačiau tik tam tikruose bankų padaliniuose, kurių sąrašą iš anksto nustatys Lietuvos bankas. Bankams taip pat suteikta teisė nustatyti reikalavimą, kad norintis vienu kartu pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų sumą klientas turės apie tai iš anksto informuoti banką. Tuo tarpu klientų pinginės lėšos laikomos kredito įstaigų ir kitų finansų įstaigų bei mokėjimo įstaigų sąskaitose bus neatlygintinai perskaičiuojamos euro įvedimo dieną.

Nustatyta, kad Lietuvos paštas ir kredito unijos litus į eurus neatlygintinai keis 2 mėnesius po euro įvedimo dienos. Tačiau šios įstaigos turės galimybę pačios nustatyti maksimalią vienu kartu keistiną litų į eurus sumą.

Priimtame įstatyme nustatyta valiutų keitimo bendra matematinė apvalinimo taisyklė, jei po kablelio skaitmuo mažesnis už 5, tai apvalinama į mažesnę pusę (paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs), o kai skaitmuo 5 arba didesnis – prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Siekiant apsaugoti darbuotojų interesus perskaičiuojant litais nustatytą darbo užmokesčio dydį į eurus – jei po perskaičiavimo trečias skaitmuo po kablelio bus didesnis už 0, prie perskaičiuojamo darbo užmokesčio dydžio eurais bus pridedamas vienas euro centas. Toks pats apvalinimo principas gavėjo naudai bus taikytinas ir perskaičiuojant pensijas ir kitas socialinės apsaugos išmokas.

Įstatyme taip pat reglamentuotas kainų ir kitų dydžių nurodymas eurais ir litais. Kainos litais ir eurais bus skelbiamos iki euro įvedimo ir 6 mėnesius po euro įvedimo dienos. Remiantis įstatymo aiškinamuoju raštu atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, tikimasi, kad toks reikalavimas skelbti kainas dviem valiutomis leis sumažinti nepagrįsto kainų didinimo riziką. Taip pat pirkėjai galės greičiau priprasti prie būsimo atsiskaitymo eurais, jei dar iki euro įvedimo turės galimybę žinoti prekių (paslaugų) kainas šia valiuta, o nurodytos kainos ir litais po euro įvedimo dienos sudarys galimybę pirkėjams palyginti, ar yra skirtumas tarp kainos už tą pačią prekę (paslaugą), buvusios iki euro įvedimo ir esančios po euro įvedimo dienos.

Nuo euro įvedimo dienos apskaitos dokumentai surašomi ir duomenys, jeigu jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu euro įvedimo dieną, į apskaitos registrus turės būti įtraukiami eurais, o prireikus – ir eurais, ir užsienio valiuta. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, paskutinių metų iki euro įvedimo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius turės rengti duomenis pateikdami litais, o tie, kurių finansiniai metai nesutampa ir kurių finansinių metų paskutinė diena yra vėlesnė už euro įvedimo dieną –duomenis turės pateikti eurais.

Nuo euro įvedimo dienos visų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų bei su jomis susijusių mokėtinų sumų (delspinigiai, baudos, palūkanos) mokėjimo operacijos bus tvarkomos eurais. Siekiant užtikrinti mokesčių mokėjimą eurais (taip pat išankstinį mokėjimą), mokesčių teisės aktais nustatyti mokesčiai, rinkliavos ir kitos įmokos, delspinigiai ir baudos, išskyrus atvejus, kai delspinigiai ir baudos yra nurodyti ir eurais, pagal mokestinės paskolos sutartį mokamos palūkanos ir jų delspinigiai, ir piniginiai užstatai, kurie iki euro įvedimo dienos arba pagal Įstatymo nuostatas buvo apskaičiuoti litais, nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir Įstatyme nustatytas apvalinimo taisykles. Mokesčių deklaracijose piniginės vertės nurodomos ar tikslinamos ta valiuta, kuri valstybėje buvo teisėta mokėjimo priemonė mokestinio laikotarpio, už kurį bus teikiama ar tikslinama deklaracija, pabaigoje.

Už Įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims galės būti skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki 1.000,- litų. Už pakartotinį Įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims bus skiriama bauda iki 5.000,- litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo 1.000,- iki 10.000,- litų.

Su šiuo įstatymu detaliau galite susipažinti čia.

 

2. Pakeistas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, nustatyti saugikliai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje

2014 m. balandžio 24 d. Seimas plenariniame posėdyje priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimus, kuriais įtvirtino apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nebus taikomas, kai žemė bus įsigyjama valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, taip pat įsigyjant žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje ir tais atvejais, kai žemė bus įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais. Be to, Įstatymo apribojimai ir reikalavimai nebus taikomi, kai nuosavybėn bus įsigyjama tiek žemės, kad, sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį, asmeniui (kartu su susijusiais asmenimis) priklausantis žemės ūkio paskirties plotas neviršys 10 ha. Tuo tarpu anksčiau galiojusios įstatymo nuostatos nebuvo taikomos tik įsigyjant sodininkų bendrijų sodų žemės sklypus.

Nepaisant to, naujoje Įstatymo redakcijoje nustatyta ne mažai naujų apribojimų ir reikalavimų, kurie ženkliai apsunkins žemės ūkio paskirties perleidimo nuosavybėn sandorių sudarymą. Iki pakeitimų priėmimo galiojusius reikalavimus fiziniams asmenims, norintiems įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, nutarta papildyti reikalavimu ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Ši nuostata nebus taikoma įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

Tuo tarpu juridiniai asmenys ar kitos organizacijos galės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik tuo atveju, jei ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdė žemės ūkio veiklą ir deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, ir jeigu jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas.

Be to, visi aukščiau paminėti asmenys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės galės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą. Leidimas bus išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo jį išduoti gavimo Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje. Visi šie asmenys, Įstatymo nustatyta tvarka įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, taip pat privalės ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo (išskyrus atvejus, kai minėtam terminui nesuėjus žemės sklypas perleidžiamas tretiesiems asmenims) užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustatys Žemės ūkio ministerija. Šis reikalavimas bus laikomas įvykdytu, jeigu per kiekvienus metus įvykdytos veiklos apimtys yra ne mažesnės už Žemės ūkio ministerijos patvirtintas minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padaugintas iš įsigyjamo žemės ploto hektarais.

Kaip ir senesnėje įstatymo redakcijoje potencialiam žemės pirkėjui paliktas reikalavimas pildyti deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės plotas neviršys maksimalaus leidžiamo ploto, tuo tarpu žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir toliau privalės pranešti pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą tam, kad tinkamai būtų įgyvendinta pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Nustatyti reikalavimai (išskyrus deklaracijos pildymą ir notaro ar Nacionalinės žemės tarnybos informavimą) nebus taikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties plotas Lietuvos teritorijoje neviršys 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal Įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį.

Naujų apribojimų skirtų riboti maksimalius įsigyjamus ar valdomus žemės ūkio paskirties plotų dydžius nenumatyta. Asmuo (fizinis ar juridinis) kartu su susijusiais asmenimis ir toliau gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha. Tačiau išplėsta susijusių asmenų sąvoka. Pagal naujosios Įstatymo redakcijos 3 straipsnio 3 – 5 dalis, susijusiais asmenimis bus laikomi:

1. sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai);

2. juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime;

3. juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Naujojo įstatymo nustatyti reikalavimai bus taikomi ir sudarant daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens perleidimo sandorį, taip pat juridinio asmens, nuosavybės teise valdančio daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa daugiau negu 25 procentų minėto juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens ar daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui taikomi tokie patys Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui.

Šie įstatymo reikalavimai įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d. Tačiau Įstatymas nereglamentuoja, kokią įtaką jo nuostatos turės fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teisei į jų jau įgytus ir valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Įstatymas nenumato, jog asmenys kartu su susijusiais asmenimis, po Įstatymo įsigaliojimo dienos valdantiems daugiau nei 300 ha (ar atitinkamai, 500 ha), pareigos parduoti žemę ar kitaip perleisti.

Su nauja įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo šių metų gegužės 1 d. galite susipažinti čia.

 

3. Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimai

2014 m. gegužės 8 d. Seimas priėmė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimą, kuriuo praplėstas sąrašas išminčių, leidžiančių registruoti daiktines teises (išskyrus nuosavybės teisę) į daiktą, tų teisių suvaržymus ir juridinius faktus, nesant įregistruotos savininko nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Nuo 2014 m. birželio 2 d. įsigaliojus minėtiems pakeitimams nustatytos teisinės prielaidos registruoti teismo sprendimu ar administraciniu aktu (gavus teismo leidimą registruoti) nustatytą servitutą nepriklausomai nuo to ar žemės sklypo savininkas yra įregistravęs savo nuosavybės teises taip sudarant galimybes servituto turėtojui naudotis jo naudai nustatytu servitutu. Pažymėtina, kad tokio žemės sklypo savininkui už administraciniu aktu nustatytą servitutą bus kompensuojama ta pačia Vyriausybės patvirtinta tvarka kaip ir visais kitais atvejais nustatant servitutus administraciniu aktu, o už teismo sprendimu nustatytą servitutą teismo nustatyta tvarka. Taip pat, siekiant apsaugoti tokio sklypo savininko interesus, papildomai yra numatytas saugiklis, nurodant, kad administraciniu aktu nustatytą servitutą, nesant įregistruotų sklypo savininko nuosavybės teisių, įregistruoti bus galima tik gavus teismo leidimą. Tikimasi, kad tai leis efektyviau vystyti infrastruktūros tinklų, einančių per privačius žemės sklypus, kurių savininkai ar dalis bendrasavininkų viešajame nekilnojamojo turto registre dėl įvairių priežasčių nėra įregistravę ir (ar) nesutinka registruoti savo nuosavybės daiktinių teisių į žemės sklypą, projektus.

Su šiuo įstatymo pakeitimu galite susipažinti čia.

 

4. Turizmo įstatymo pakeitimai

2014 m. gegužės 8 d. Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama išspręsti kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ir kelionių agentų atsakomybės klausimus turistams. Priimtos naujosios įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2014 m. lapkričio 1 d.
Siekiant užtikrinti turistų ir vartotojų teisių apsaugą, šiame įstatyme nustatyta, kad kelionių organizatoriaus minimali prievolių įvykdymo užtikrinimo suma privalės būti:

1. ne mažiau kaip 50 tūkst. litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;

2. ne mažesnė kaip 7 proc. nuo metinių įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkst. litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;

3. ne mažesnė kaip 7 proc. nuo metinių įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkst. litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.

Kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą pradės teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma negalės būti mažesnė kaip 50 tūkst. litų, kai ketinama verstis tik vietiniu turizmu, 150 tūkst. litų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais, 350 tūkst. litų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais. Iki šiol įstatyme minimalios prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos nebuvo reglamentuotos.

Atsižvelgiant į tai, kad atvykstamojo turizmo veiklos praktika rodo, kad atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai nesudaro sutarčių su galutiniu vartotoju – turistu ir neturi su juo jokių tiesioginių piniginių susitarimų, kelionių organizatoriams, besiverčiantiems atvykstamuoju turizmu, pareiga turėti prievolių įvykdymo užtikrinimą, įsigaliojus naujoms nuostatoms, nebus numatyta. Tokio prievolių įvykdymo užtikrinimo iš atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių nėra reikalaujama kaimyninėse šalyse, todėl tokios prievolės nustatymas būtų pabloginęs verslo sąlygas Lietuvoje veikiantiems atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams ir sumažinęs jų konkurencingumą bei turizmo paslaugų eksportą.

Taip pat bus patikslinta kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo apskaičiavimo tvarka: kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis bus skaičiuojamas pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kuomet įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, o ne pagal praėjusius kalendorinius metus, nes įplaukų už parduotas organizuotas turistines keliones dydis ekonomikos augimo sąlygomis, sezono ir ne sezono metu skiriasi.

Pagal šiuo metu vis dar galiojantį Turizmo įstatymą, kelionių organizatoriai privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją. Kelionių organizatorius, siūlantis parduoti organizuotą turistinę kelionę, turi užtikrinti: turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jeigu dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

Kiti svarbesni Seimo priimti Turizmo įstatymo pakeitimai:

1. siekiant pašalinti Turizmo įstatymo prieštaravimą direktyvos 2006/123/EB nuostatoms, atsisakyta kelionių organizatoriams taikomų kvalifikacinių reikalavimų, patikslinta viešbučio sąvoka ir nuostata, kad turizmo informacijos centru gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo.

2. patikslinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai;

3. patikslintas sąrašas atvejų, kai turi būti stabdomas ir naikinamas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Turizmo įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta, kad Valstybinis turizmo departamentas kitą darbo dieną panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Tuo tarpu Įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 5 punkte nustatyta, kad Valstybinis turizmo departamentas kitą darbo dieną panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą ir jis per 10 darbo dienų nepateikia Valstybinio turizmo departamentui teismo leidimo vykdyti individualią veiklą arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta fiziniam asmeniui vykdyti individualią veiklą. Toks teisinis reguliavimas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens atveju Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nenumato atskirų sprendimų priėmimo dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, kitaip nei fizinio asmens atveju, kai tokį sprendimą priima teismas savo nutartimi. Priešingu atveju Valstybinis turizmo departamentas negalėtų patikrinti ir įvertinti ar yra vykdoma, ar nevykdoma ūkinė komercinė veikla;

4. praplėstas kolektyvinio apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašas, įtraukiant į šį sąrašą svečių namus, ir tuo pačiu nustatant, kad svečių namai, kaip ir kiti kolektyvinio apgyvendinimo paslaugų teikėjai (viešbučiai, moteliai ir kempingai) bus privalomai klasifikuojami.

Su visais priimtais Turizmo statymo pakeitimais galite susipažinti čia.

 

5. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai

2014 m gegužės 8 d. Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, reglamentuodamas privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistemos Lietuvoje įdiegimą bei nustatydamas pagrindinius reikalavimus jos funkcionavimui.

Atsižvelgiant į tai, kad įvairiomis gėrimų pakuotėmis itin teršiama gamta, Įstatyme įtvirtintas reikalavimas gamintojams ir importuotojams, kurie išleidžia į Lietuvos Respublikos vidaus rinką alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai, imti užstatą už šią pakuotę.

Siekiant harmonizuoti veikiančias (diegiamas) užstato sistemas Pabaltijo valstybėse, Įstatyme numatytos išimtys, kuomet gamintojai ir importuotojai užstato neims. Atsižvelgiant į užstato objektą, nustatyta, kad užstatas nebus imamas, jei vienkartinės pakuotės talpa bus mažesnė nei viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė nei trys litrai. Išimtis bus taikoma ir pačių arba per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išvežtiems ar eksportuotiems gaminiams, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema, nes tokiu atveju pakuočių atliekos susidaro ne Lietuvoje ir gamintojai ir importuotojai neturėtų galimybių grąžinti paimtą užstatą. Taip pat išimtis bus taikoma gaminiams, parduodamiems oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, esančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ir gabenančių keleivius tarptautiniais maršrutais valdytojams ar naudotojams, ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti transporto priemonių keleiviams.

Tam, kad užstato už vienkartines pakuotes sistema būtų efektyvi ir priimtina aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu ir kad būtų užtikrintas pakankamas pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimo tinklas visoje šalyje ir gyventojai galėtų priduoti šias atliekas įprastinėse apsipirkimo vietose ar arti jų, numatyta, jog vienkartinių pakuočių pardavėjai privalės priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Tačiau vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma numatyta išimtis, galės savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

Priimtomis pataisomis patikslintos gamintojų ir importuotojų, pakuočių pardavėjų pareigos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo srityje, nustatant papildomus reikalavimus, reikalingus užtikrinti tinkamą užstato sistemos funkcionavimą. Nustatyta, kad gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę nustatytas užstatas, Lietuvos vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai savo pareigą organizuoti ir apmokėti tokių pakuočių atliekų tvarkymą per užstato sistemą turėtų vykdyti pavesdami užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui.

Taip pat įtvirtintas reikalavimas gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, kuris turėtų būti visuotinis visoje Lietuvos teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad priimti Įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2016 m. gegužės 1 d. gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas ir kuri nėra pažymėta atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu, bus galima tiekti Lietuvos vidaus rinkai, platinti ir parduoti ne ilgiau kaip iki šios datos.

Su priimtu Įstatymo tekstu galite susipažinti čia.

 

6. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisos

2014 m. gegužės 8 d. Seimas priėmė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisas, kuriomis nutarta išplėsti privačius interesus deklaruojančių asmenų sąrašą. Pagal papildytą privačius interesus deklaruojančių asmenų sąrašą juos privalės deklaruoti ministerijų kolegijų nariai, PSD tarybos nariai, gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją. Šie asmenys privačių interesų deklaracijas privalės pateikti iki 2015 m. kovo 1 d.

Taip pat nuspręsta, kad šių deklaracijų duomenys bus vieši ir bus skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Išimtys bus taikomos asmenims, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, bei jų sutuoktiniams, sugyventiniams ir partneriams). Taip pat negalės būti viešinami ir skelbiami asmenų asmens kodai, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numeriai, ypatingi asmens duomenys, kiti duomenys, kurie negali būti skelbiami pagal galiojančius įstatymus. Be to, galės būti neskelbiami kitos sandorio šalies fizinio asmens duomenys, kai sudaromas buitinis sandoris.

Priimtomis pataisomis taip pat nutarta viešinti deklaruojančių asmenų sudaromus sandorius, nurodant apytiksles jų vertes ir sandorio šalis. Iki šiol pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintas taisykles sandorių vertę ir kitus duomenis skelbti buvo neprivaloma.

Su Įstatymo pakeitimais galite susipažinti čia.

 

7. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai

2014 m. gegužės 15 d. Seimas plenariniame posėdyje priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kuriomis patobulintas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinis reguliavimas. Įstatymo pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Tarybos ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu (toliau – MONEYVAL), rekomendacijas.

Atsižvelgiant į MONEYVAL ekspertų pastabas dėl pernelyg sudėtingo pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas režimo ir tarptautinių standartų neatitinkančio įtartinos piniginės operacijos ir sandorio apibrėžimo, Įstatyme pakeistas šios sąvokos apibrėžimas, numatant, kad įtartina pinigine operacija ar sandoriu bus laikoma tokia piniginė operacija arba sandoris, atliekami su turtu, kuris, kaip įtariama, yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje ir (ar) yra susijęs su teroristų finansavimu.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nustatytas politikoje dalyvaujančių fizinių asmenų apibrėžimas nevisiškai atitiko Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – FATF) reikalavimus (t. y. pagal Įstatymą politikoje dalyvaujančiu fiziniu asmeniu buvo laikomas tik užsienio valstybės pilietis, kai tuo tarpu pagal FATF metodologiją politikoje dalyvaujančiu fiziniu asmeniu laikomas ir savo valstybės pilietis), pakeistas Įstatymo 2 str. 19 d. ir numatyta, kad Politikoje dalyvaujančiu fiziniu asmeniu bus laikomi visi fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir jų artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai. Taip pat pakeista teroristų finansavimo sąvoka, nes dėl savo siauros apibrėžties ji neatitiko tarptautinių FATF reikalavimų. Atsižvelgiant į rekomendacijas ir įvairius neatitikimus Įstatyme pakoreguotos ir dalykinių santykių, kitų subjektų, naudos gavėjo, patikos ir bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjo, svarbių viešųjų pareigų sąvokų apibrėžtys.

Atsižvelgiant į MONEYVAL ekspertų pastabas į Įstatymą įtraukta nuostata, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, valdymo struktūra ir veiklos pobūdis. Nors tokia norma jau buvo nustatyta Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklėse, tačiau papildžius šia nuostata ir Įstatymo 9 str. 6 d. tikimasi palankesnio vėlesnio MONEYVAL ekspertų vertinimo. Įstatymo 9 str. papildytas 15 d., numatančia, kad Finansų įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą dėl kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdymo, jeigu finansų įstaigos ir kiti subjektai kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdė dėl to, kad klientas nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi; jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jų tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka arba jie yra neteisingi; ar kitomis panašiomis aplinkybėmis.

Priimtose įstatymo pataisose įtvirtinta, kad sustiprintas klientų tapatybės nustatymas bus taikomas visais atvejais politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje. Kitiems politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenims finansų įstaigos ir kiti subjektai galės nuspręsti sustiprinto klientų tapatybės nustatymo priemonių netaikyti, jeigu Įstatyme nėra nustatytų pagrindų.

Taip pat pakoreguota ir Įstatymo 11 str. 7 d. formuluotė: numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo skirti ypatingą dėmesį bet kokiai pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl bet kokio pobūdžio gaminių, produktų, kitokių žmogaus darbo rezultatų, teikiamų paslaugų naudojimo ar vykdomų sandorių, kai siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę (linkstama į anonimiškumą), taip pat dėl dalykinių santykių ar sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo nustatyta jam dalyvaujant fiziškai, ir prireikus nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias turtą panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas papildytas naujomis nuostatomis dėl sudėtingų ar neįprastai didelių sandorių ir neįprastos sandorių struktūros. Pakeitimais nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai privalės atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio galėtų būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturėtų akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės būtų nepakankamos ar neatitiktų tarptautinių standartų. Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams nustatyta pareiga išnagrinėti tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Raštai, kuriais įforminami tyrimo rezultatai, privalės būti saugomi 5 metus popierinėje arba elektroninėje formoje.

Įstatymo 16 straipsnio 9 dalis papildyta numatant, kad 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos turi būti saugomos ne tik kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, bet ir sąskaitų dokumentacija (dokumentų originalai). Numatytas reikalavimas dalykinių santykių su klientu korespondenciją saugoti 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.

Seimas taip pat nusprendė pratęsti įtartinos piniginės operacijos ir sandorių sustabdymo terminą nuo 5 iki 10 darbo dienų. Kaip tvirtinama Įstatymo aiškinamajame rašte, nauju teisiniu reglamentavimu siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoti nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms, nes senasis 5 darbo dienų terminas buvo objektyviai per trumpas patvirtinti arba paneigti tokios operacijos ar sandorio teisėtumą.

Siekiant atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui 7 str. b punktą, reikalaujantį, kad kliento tapatybė turi būti nustatoma atliekant pinigines operacijas ar sandorius, kai suma yra lygi 15 000 eurų ar daugiau, pakeisti Įstatymo 9 ir 17 str. įrašant į šių straipsnių atskirų dalių formuluotėse žodžius „lygi arba“ prieš žodžius viršija 15 000 eurų, taip įtvirtinant reikalavimus nustatyti kliento tapatybę ir informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ne tik tais atvejais, kai atliekamos operacijos viršija 15 000 eurų sumą, bet ir kai yra lygios jai.

Atsižvelgiant į tai, kad „grynųjų pinigų“ sąvoka nebuvo nustatyta Įstatyme ir dėl to kildavo klausimų, ar 18 str. esantis reikalavimas deklaruoti grynuosius pinigus apima ir kitas mokėjimo priemones, tokias kaip kelionės čekiai ir pan., nurodytas tarptautiniuose reikalavimuose, pildytas įstatymo 18 str. numatant, kad sąvoka „grynieji pinigai“ atitinka sąvoką, vartojamą Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2 straipsnyje. Šis straipsnis taip pat patikslintas nustatant, kad jame vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ neapima Europos ekonominės erdvės valstybių, kurios dėl specifinės muitų sąjungos srities reglamentavimo, turėtų būti traktuojamos kaip trečiosios šalys, be ne Europos Sąjungos valstybės narės.

Šio Įstatymo naujos nuostatos įsigalios nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Su visu Seimo priimtu Įstatymo tekstu galite susipažinti čia.

 

8. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai

2014 m. gegužės 15 d. Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas.

Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant autorių teises kyla neaiškumų ir atsiranda kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui bei tai, kad autorių teisių apsaugos terminai buvo nepakankamai suderinti su ES teisės aktais, įstatymo pakeitimais nustatyta, kad autorių turtinės teisės į muzikos kūrinį su žodžiais galios visą muzikos kūrinio su žodžiais autorių (kompozitoriaus ir žodžių autoriaus) gyvenimą ir 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne, bet su sąlyga, kad jų sukurtos kūrinio dalys (muzika ir žodžiai) buvo specialiai kuriamos tam muzikos kūriniui su žodžiais.

Įstatymo 59 str. 1 d. vietoj 50 metų atlikėjų teisių į fonogramose užfiksuotus atlikimo įrašus galiojimo termino, nustatytas 70 metų terminas, t.y. atlikėjų turtinės teisės galios 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, užfiksuoto fonogramoje, teisėto išleidimo arba teisėto viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai kas įvyko pirmiau. To paties straipsnio 2 d. taip pat numatytas 70 metų terminas vietoj galiojusio 50 metų termino, taikomo fonogramų gamintojų teisių į išleistas ar viešai paskelbtas fonogramas galiojimo. T.y. nustatyti, kad fonogramų gamintojų teisės į išleistą fonogramą galios 70 metų nuo pirmojo teisėto fonogramos išleidimo datos arba 70 metų nuo pirmojo teisėto neišleistos fonogramos viešo paskelbimo datos. Šie pakeitimai padaryti įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad atlikėjai paprastai savo karjerą pradeda jauni ir taikytas 50 metų apsaugos terminas, fonogramose užfiksuotiems atlikimų įrašams, nesaugojo jų atlikimo įrašų visą atlikėjų gyvenimą, todėl kai kurie atlikėjai savo gyvenimo pabaigoje netekdavo pajamų.

Siekiant apsaugoti atlikėjų, kaip silpnesnes derybines pozicijas turinčių teisių turėtojų, interesus ir užtikrinti atlikėjams atitinkamas neatšaukiamas teises (kad atlikėjai negali atsisakyti teisės nutraukti sutartį tais atvejais, kai fonogramos gamintojai nenaudoja fonogramos sutartyje numatytais būdais, taip pat negali atsisakyti teisės gauti kasmetinį papildomą atlyginimą už fonogramos panaudojimą) įstatyme nustatyta, kad šios teisės yra neatšaukiamos. Taip pat numatyta, kad negalioja sutartys dėl šių teisių atsisakymo.

Įstatymas papildytas 591 str., kuriame numatyta, kad jeigu praėjus 50 metų po to, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba neišleista fonograma buvo viešai teisėtai paskelbta, fonogramos gamintojas ar jo teisių perėmėjas neišleidžia į apyvartą pakankamo visuomenės poreikiams patenkinti parduoti skirtų fonogramų kopijų skaičiaus arba nepadaro fonogramų viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, atlikėjas gali nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį.

Įstatymas taip pat papildytas ir nauju 592 str., kurio 1 d. numatyta atlikėjų teisė kasmet, praėjus 50 metų po fonogramos išleidimo ar viešo paskelbimo, gauti papildomą atlyginimą iš fonogramų gamintojo už savo atlikimo įrašų, užfiksuotų fonogramose, naudojimą, jeigu atlikėjo ir fonogramų gamintojo sudarytoje sutartyje buvo numatytas tik vienkartinis atlyginimas už teisių perdavimą arba suteikimą fonogramų gamintojui. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad fonogramų gamintojai tokio papildomo atlyginimo mokėjimui kasmet turės skirti 20 procentų kasmetinių pajamų, kurias fonogramų gamintojai gavo už fonogramų atgaminimą, platinimą ir padarymą viešai prieinamomis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku ankstesniais metais nei tie, kuriais mokamas šis papildomas kasmetinis atlyginimas. Tikimasi, kad šios naujos teisinio reglamentavimo nuostatos pagerins atlikėjų socialinę – ekonominę padėtį, sudarydamos sąlygas atlikėjams gauti papildomas pajamas už fonogramose užfiksuotų atlikimo įrašų tolimesnį naudojimą (atgaminimą, išleidimą, platinimą ir viešą paskelbimą).

Su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimais galite susipažinti čia.

 

9. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2014 m. birželio 5 d. Seimas priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pataisas. Lietuvoje bendrovių valdymo struktūra, kurioje buvo sudaromi abu kolegialūs organai, t. y., stebėtojų taryba ir valdyba, nebuvo itin populiari. Juridinių asmenų registro duomenimis iki 2013 m. spalio 15 d., uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose sudaryti abu kolegialūs organai, buvo 119, kai tuo tarpu viso registre buvo įregistruotos 106 228 tokios bendrovės, o akcinių bendrovių 80, kai viso jų registruota 488. Dažniausiai Lietuvos bendrovėse sudaromas kolegialus organas – valdyba (ji sudaryta 4193 uždarosiose akcinėse bendrovėse bei 338 akcinėse bendrovėse, tuo tarpu stebėtojų taryba sudaryta 196 uždarosiose akcinėse bendrovėse ir 90 akcinių bendrovių).

Tuo tarpu Europos Sąjungos valstybėse narėse vyrauja vieno lygio (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje) ar dviejų lygių (pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje) bendrovių valdymo modeliai. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse bendrovėms leidžiama pasirinkti iš vieno lygmens arba dviejų lygių bendrovių valdymo modelių (pavyzdžiui, Portugalijoje, Ispanijoje), be to, egzistuoja mišrieji valdymo modeliai (pavyzdžiui, Italijoje, Vengrijoje). Pataisomis siekta tobulinti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymą ir teisinį reguliavimą, nes Lietuva, remiantis galiojusiu teisiniu reguliavimu, buvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje nebuvo prievolės akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, turėti kolegialų organą. Taigi priimtomis Akcinių bendrovių įstatymo pataisomis siekiama tobulinti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymą ir teisinį reguliavimą.

Visų pirma, siekiant pagerinti akcinių bendrovių akcininkų interesų apsaugą ir įvertinus tarptautinę praktiką nustatytas reikalavimas akcinėse bendrovėse sudaryti bent vieną kolegialų organą (Įstatymo 19 str. 2 d.). Antra, siekiant racionalizuoti bendrovių (tiek uždarųjų akcinių, tiek akcinių) valdymo sistemą ir suteikti jai daugiau lankstumo, įtvirtinta galimybė bendrovės valdybai atlikti priežiūros funkcijas (Įstatymo 19 str. 3 d.). Akcininkams suteikta galimybė apsispręsti dėl optimaliausios bendrovės valdymo struktūros (priežiūros), pavyzdžiui, turėti du atskirus kolegialius organus, atskirai atliekančius valdymo ir priežiūros funkcijas, ar pasirinkti vieną kolegialų organą – valdybą, kuri atliktų ir priežiūros funkcijas, ir taip sustiprinti jos vaidmenį bendrovės struktūroje. Šie bendrovių valdymo pakeitimai suteikia papildomą galimybę Lietuvos bendrovėms pasirinkti valdymo modelį, artimą ES valstybėse narėse paplitusiam vieno lygmens valdymo modeliui, kai tas pats bendrovės organas vykdo tiek valdymo, tiek priežiūros funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus šiuos pakeitimus, bendrovės ir toliau turi galimybę sudaryti valdybas, vykdančias išimtinai tik valdymo funkcijas.

Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 10 d. nustatyta, kad bendrovės valdybai leidžiama atlikti priežiūros funkcijas, esant abiems šioms sąlygoms:

1) bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma;

2) bendrovės įstatuose numatyta, kad valdyba atliks priežiūros funkcijas.

Be to, jei valdyba bendrovėje atliks priežiūros funkcijas, įstatuose turės būti nustatyta, kad valdyba atlika visas Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 10 d. nustatytas valdybai priskirtinas priežiūros funkcijas, t. y.:

1. prižiūri bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vadovo veiklos;

2. svarsto, ar bendrovės vadovas tinka eiti pareigas, jeigu bendrovė dirba nuostolingai;

3. teikia siūlymus bendrovės vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams, visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos sprendimams;

4. sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus.

Atsižvelgiant į tai, kad valdyba nevykdys savo pačios priežiūros, jai pavedamos vykdyti stebėtojų tarybos funkcijos ta apimtimi, kuri susijusi tik su bendrovės ir jos vadovo veiklos priežiūra.

Įvertinus tai, kad valdyba galės atlikti priežiūros funkcijas, ir siekiant išvengti galimo interesų konflikto, Įstatymo 33 str. 6 d. papildyta punktu, kad bendrovės vadovas negali būti valdybos nariu, jei valdyba bendrovėje atlieka priežiūros funkcijas. Įstatymo 33 str. taip pat papildytas nauja 7 dalimi (7–11 dalys po pakeitimų laikytinos atitinkamai 8–12 dalimis), kuri numato, kad valdybose, kurios atliks priežiūrą, daugiau kaip pusė jos narių negalės būti susiję darbo santykiais su bendrove. Analogiškas papildymas padarytas ir dėl asmenų, susijusių darbo santykiais su bendrove, galimybės būti stebėtojų tarybos nariais (Įstatymo 31 str. 7 d.). Šiomis pataisomis siekiama užtikrinti, kad bendrovės valdybos ar stebėtojų tarybos atliekama priežiūra būtų skaidri ir objektyvi, sumažėtų galimų piktnaudžiavimo atvejų ar poveikio vadovo priežiūrą atliekantiems stebėtojų tarybos ar valdybos nariams tikimybė ir būtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesai.

Įstatymo nuostata, numatanti akcinėms bendrovėms prievolę sudaryti bent vieną kolegialų organą, įsigalios nuo 2015 m. liepos 1 d. Taip siekiama sumažinti akcinėms bendrovėms teksiančią naštą ir sudaryti joms galimybę priimti sprendimus dėl įstatų pakeitimo (dėl kolegialaus organo sudarymo) ir sąlygas išrinkti kolegialaus organo narius eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu.

Siekiant gerinti akcininkų interesų apsaugą ir užtikrinti tinkamą Civiliniame kodekse įtvirtintų juridinio asmens valdymo organo narių pareigų vykdymą, Akcinių bendrovių įstatymo 35 str. 6 d. papildyta nauju sakiniu. Šiuo pakeitimu nustatyta kad esant interesų konfliktui valdyba spręstų dėl valdybos nario galimybės balsuoti priimant sprendimą klausimu, kuris yra susijęs su valdybos nario asmeniniais interesais, kurie prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Valdybai priėmus sprendimą dėl valdybos nario nušalinimo, valdybos narys nebalsuotų šiuo valdybos posėdžio klausimu.

Keletas priimtų pakeitimų susiję ES bendrovių teisei priskiriamomis direktyvomis – atsižvelgiant į Direktyvos 2012/30/ES nuostatas dėl finansinės pagalbos teikimo bendrovės akcijoms įsigyti, šie klausimai sureguliuoti atskirame straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymą papildant 452 straipsniu. Taip įtvirtintas bendras principas dėl finansinės pagalbos teikimo bendrovės akcijoms įsigyti draudimo (ribojimo) ir jo išimtys.

Numatyta, kad bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. Šis apribojimas nebus taikomas bendrovei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmoka lėšų, suteikia paskolą ar užtikrina prievolių įvykdymą tos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, taip pat fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas bendrovės akcijų įgyti tos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, išskyrus atvejus, kai šie darbuotojai yra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo nariai, taip pat išimtims numatytoms Finansų įstaigų įstatyme. Tačiau minėtais atvejais bendrovė visgi negalės tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu tokiu atveju šios bendrovės nuosavas kapitalas taptų mažesnis už apmokėto įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.

Atsižvelgus į Restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, patikslinta visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės valdybos (jai nesant – bendrovės vadovo) kompetencija. Įvertinus tai, kad Restruktūrizavimo įstatyme nustatyta, kad dalyvių susirinkimas tvirtina įmonės restruktūrizavimo metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priima kitus su įmonės restruktūrizavimu susijusius sprendimus, atitinkamai papildyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Atsižvelgus į tai, kad įmonės valdymo organas nepriima sprendimo dėl restruktūrizavimo, o vykdo kitas Restruktūrizavimo įstatyme nustatytas funkcijas (pavyzdžiui, rengia įmonės restruktūrizavimo metmenis), nustatyta, kad šias funkcijas vykdo bendrovės valdyba, o jos nesant – bendrovės vadovas.

Kitais pakeitimais padaryta keletas redakcinio pobūdžio pakeitimų, siekiant Įstatymo taikymo aiškumo ir jame naudojamų sąvokų nuoseklumo:

1. siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į praktikoje kylančius klausimus dėl pelno paskirstymo ir dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo patikslintas 59 str. 2 d. 10 p. numatant, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti, atskirai nurodant per ataskaitinius finansinius metus akcininkams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį išmokėtų dividendų sumą, jeigu jie buvo paskirti. Atitinkamai pakoreguota 601 str. 5 d. 3 p. formuluotė vietoj žodžių „praėjusių finansinių metų pabaigoje“ įrašius žodžius „perkelto į einamuosius finansinius metus“.

2. Atsižvelgus į tai, kad 44 str. reguliuojamas akcijų pasirašymas, o 54 str. – savų akcijų įgijimas, redakciniu požiūriu patikslinti šie straipsniai, kiekviename iš jų paliekant tik atitinkamus klausimus reguliuojančias nuostatas. Siekiant teisinio aiškumo ir nuostatų nuoseklumo įtvirtinta besąlyginė nuostata, kad dukterinė bendrovė negali pasirašyti patronuojančios bendrovės akcijų.

3. Atsižvelgiant į Audito įstatymo 1, 2, 5, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 30, 32, 33, 34, 43, 44, 49, 50, 58, 59 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, pagal kurias auditą gali atlikti ne tik audito įmonė, bet ir atestuotas auditorius, atitinkamai patikslintos ir Akcinių bendrovių įstatymo atskirų straipsnių nuostatos.

Su visais šiais Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais detaliau susipažinti galite čia.


2014 m. birželio 26 d. priimtos Akcinių bendrovių įstatymo 75 ir 76 straipsnių ir priedo pataisos, kuriomis siekiama įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos. Dėl šios priežasties papildytas Įstatymo 75 straipsnis, kuriame numatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs informaciją apie likvidavimo procedūrų užsienio bendrovei pradėjimą, pertvarkymo, reorganizavimo ar buveinės perkėlimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę procedūrų užsienio bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, turi nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoti užsienio bendrovės filialą, kuris, nuo tos dienos, kai šią informaciją gavo Juridinių asmenų registro tvarkytojas, įgyja atitinkamai likviduojamos užsienio bendrovės filialo, pertvarkomos užsienio bendrovės filialo, reorganizuojamos užsienio bendrovės filialo, perkeliančios buveinę į kitą Europos Sąjungos valstybę narę užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojas gavo informacijos apie šių procedūrų pabaigą.

Taip pat nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs informaciją apie nemokumo: bankroto, restruktūrizavimo ar kitų jiems analogiškų nemokiai bendrovei taikomų procedūrų užsienio bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, turi nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoti užsienio bendrovės filialą, kuris, nuo tos dienos, kai šią informacija gavo Juridinių asmenų registro tvarkytojas, įgyja nemokios užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojas gavo informaciją apie šių procedūrų pabaigą. Užsienio bendrovės filialo vadovas apie šių procedūrų užsienio bendrovei pradėjimą ar pabaigą turės nedelsdamas viešai paskelbti Vyriausybės nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną pranešti visiems kreditoriams raštu. Užsienio bendrovės filialas, jo vadovo iniciatyva, turės būti išregistruotas iš Juridinių asmenų registro iki užsienio bendrovės išregistravimo, išskyrus atvejus, kai užsienio bendrovė išregistruota iš registro šią bendrovę pertvarkius, reorganizavus ar jos buveinę perkėlus į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.

Įstatymo 76 str. 1 d. 3 p. papildytas nustatant, kad juridinių asmenų registrui turi būti pateikiamas užsienio bendrovės metinis pranešimas, jei jis yra rengiamas, ir auditoriaus išvada, tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas, taip pat, jei sudaromi, metinis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir konsoliduotasis metinis pranešimas, jei jis yra rengiamas, kartu su auditoriaus išvada, tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas.

Su šiais Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais galite susipažinti čia.

 

10. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai

2014 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus, kuriais siekiama tobulinti įstatymo nuostatas dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tikintis veiksmingesnės nelegalios migracijos kontrolės. Anot įstatymų leidėjo, šiuo metu kaip tik daugėja užsieniečių, kurie deklaruoja ketinimą Lietuvos Respublikoje užsiimti teisėta veikla (verslu), tačiau siekia ne realiai vykdyti veiklą, o gautu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pasinaudoti kaip patekimo į Šengeno erdvę priemone. Priimtais pakeitimais taip pat siekiama labiau diferencijuoti atskiroms užsieniečių kategorijoms taikomas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir mažinti korupcijos veiksnius leidimų laikinai gyventi išdavimo srityje.

40 str. 1 d. 5 p nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas ar pakeistas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (ketinantis užsiimti teisėta veikla užsienietis galės atvykti su nacionaline viza). Atitinkamai nauja redakcija išdėstytas Įstatymo 45 straipsnis, todėl leidimas laikinai gyventi galės būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra įmonės (Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens), kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis. Kartu jis turės būti šios įmonės vadovu, kolegialaus valdymo organo nariu, dalyviu, turinčiu teisę įmonės vardu sudaryti sandorius, priežiūros organo nariu arba būti akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininku, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Papildomi reikalavimai įtvirtinti ir pačiai įmonei, kuriuos ji privalės atitikti siekiant gauti leidimą laikinai gyventi. Tokioje įmonėje turės būti įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką turės dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, įmonės nuosavo kapitalo (turto) vertė turės sudaryti ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų turės sudaryti užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas. Šiems užsieniečiams leidimas laikinai gyventi bus išduodamas vieniems metams, o keičiamas dvejiems. Tuo tarpu užsieniečiams, kurie atitinka šias sąlygas, tačiau jų investuotos lėšos ar kitas turtas sudarys ne mažiau kaip 900 tūkstančių litų, įmonėje bus įsteigtos ne mažiau kaip 5 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbs Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, leidimai laikinai gyventi bus išduodami ir keičiami trejiems metams, o šių užsieniečių ir jų šeimos narių prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi bus nagrinėjami per trumpesnį terminą (iki 2 mėn.). Tokiu reglamentavimu nustatyti aukštesni reikalavimai leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti teisėtos veiklos pagrindu. Taip siekiama mažinti piktnaudžiavimo ir nelegalios migracijos riziką.

Įstatymo 2 str. papildytas 281 dalimi, kurioje įtvirtinta tinkamos gyvenamosios patalpos sąvoka. Užsienietis leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu turės turėti gyvenamąją patalpą, kuri atitinka statybos, higienos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Taip pat bus taikomas naujas ne mažesnio kaip 7 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, tenkančio kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, reikalavimas. Atitinkamai leidimas laikinai gyventi užsieniečiui nebegalės būti išduodamas ar keičiamas, jeigu netenkinami šie gyvenamosios patalpos reikalavimai. Mažesnis gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas bus taikomas užsieniečiui, kuris ketina mokytis ar studijuoti, taip pat kai keičiamas šio užsieniečio leidimas laikinai gyventi. Tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam asmeniui, ketinančiam toje patalpoje deklaruoti savo gyvenamąją vietą (įskaitant asmenis, jau deklaravusius gyvenamąją vietą toje patalpoje), turi būti ne mažesnis kaip 4 kvadratiniai metrai. Toks reikalavimas nebus taikomas ir užsieniečiui, kai darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu.

Papildyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p., 6 p., 11 p. ir 12 p. ) – leidimas gyventi užsieniečiui nebus išduodamas ar keičiamas, jeigu:

1. užsienietis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI, ar SoDra (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;

2. yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

3. jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos, atitinkančios vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą;

4. įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Šiuo tikslu Įstatymo 2 str. taip pat papildytas nauja 6 dalimi, kuri numato, kad fiktyvi įmonė tai Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Taip pat nustatytos papildomos pareigos:

1. užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsiimti teisėta veikla, vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai pranešti, kai pasikeičia įmonės buveinės adresas (36 str. 1 d. 4 p.);

2. darbdaviui vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją informuoti apie užsieniečiui, dirbančiam aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, mokamo darbo užmokesčio sumažėjimą (36 str. 2 d. 1 p.);

3. ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiai valstybės institucijai ar įstaigai – apie užsienietį, kuriam už specialiame Lietuvos Respublikos įstatyme numatytą pažeidimą skirta didesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio bauda (36 str. 2 d. 2 p.).

Atsisakyta VMI nustatyto įpareigojimo vidaus reikalų ministro įgaliotoms institucijoms pranešti apie užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi, kuris nutraukė ūkinę komercinę ar kitą deklaruotą veiklą Lietuvos Respublikoje. Praktikoje šie duomenys nebuvo teikiami, o, tokia veikla, kurią asmuo vykdo įsiregistravęs Mokesčių mokėtojų registre, nebuvo ir nėra pagrindas užsieniečiui išduoti leidimą gyventi.

ATPK nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui, švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui už įstatyme nustatytos pareigos pranešti apie pasikeitusius užsieniečio duomenis nevykdymą (ATPK 2066 str.). Sankcijos taikomos už pažeidimą – baudos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų Taip pat sugriežtinta administracinė atsakomybė už melagingų duomenų pateikimą kvietimams užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinti arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti dokumentą, patvirtinantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (ATPK 2065 str.), padidinant minimalių ir maksimalių baudų dydžius. Numatyta bauda nuo vieno tūkstančio (buvo du šimtai) iki trijų tūkstančių (buvo tūkstantis) litų, o pakartotinumo atveju – nuo trijų tūkstančių (buvo vienas) iki penkių tūkstančių (buvo du tūkstančiai) litų.

Nustatytos palankesnės leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygos užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Jeigu darbdavys įsipareigos tokiam užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, kuris bus ne mažesnis negu trys Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, nebus taikomas reikalavimas vertinti užsieniečio darbo atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, tokių užsieniečių prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi bus nagrinėjami per trumpesnį (iki 1 mėn.) terminą, o leidimai laikinai gyventi bus išduodami iki trejų metų laikotarpiui (Įstatymo 441 str. 1 d. 3 p.). Tokiu būdu aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams bus taikoma mažiau administracinių procedūrų (išvengta leidimo laikinai gyventi keitimo kasmet, jei darbo sutartis sudaroma ilgesniam laikui). Užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimas taip pat nebus atliekamas tais atvejais, kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, bus keičiamas ir bus praėję jau dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai. Taip pat numatyta, kad jei užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidaus pakeisti darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos Migracijos departamentui turės pateikti prašymą leisti pakeisti darbdavį (šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numatė, kad turi būti keičiamas leidimas laikinai gyventi) (441 str. 5 d.). Šiuo atveju naujasis darbdavys turės įsipareigoti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoją įdarbinti ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui. Siekiant turėti duomenis apie tokių užsieniečių patekimą į darbo rinką, kartu 441 str. 7 d. nustatytas kontrolės mechanizmas – darbdavys turės pareigą pateikti teritorinei darbo biržai darbo sutarties, sudarytos su užsieniečiu, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kopiją registruoti (kaip tai reikalaujama ir kitais užsieniečių įdarbinimo atvejais pagal Įstatymo 62 str. 2 d.). Tačiau atitiktis darbo rinkai turės būti įvertinta, jei sumažės užsieniečio darbo užmokestis, o tuo atveju, jei paaiškėtų, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta arba jis nebeatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi bus panaikintas.

Priimtais įstatymo pakeitimais (46 ir 492 str.) taip pat nustatytos palankesnės sąlygos užsieniečiams, kurie atvyksta studijuoti, atlikti mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus arba dėstyti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Tyrėjams atvykstantiems dėstyti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose užsieniečiams nuo 1 iki 2 metų pailgintas laikotarpis, kuriam gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi. Siekiant sumažinti kliūčių įdarbinti gabius studijuojančius užsieniečius mokslo projektams, panaikintas reikalavimas jiems gauti leidimą dirbti, kai įsidarbinama Lietuvos mokslo ir studijų institucijose mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros srityje arba įdarbinat juos praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu (58 str. 1 d. 3 p.). Taip pat numatyta, kad paskutiniais mokymosi ar studijų metais leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminas užsieniečio prašymu gali būti pratęstas šešiais mėnesiais ilgesniam laikotarpiui, nei trunka mokymasis ar studijos (46 str. 5 d.). Tokiu būdu užsieniečiai, įgiję išsilavinimą Lietuvoje ir per mokymosi laikotarpį jau integravęsi į Lietuvos visuomenę, turės galimybę likti ir bendra užsieniečiams taikoma tvarka būti įdarbintais pagal įgytą kvalifikaciją.

Suvienodinti leidimo dirbti ir leidimo laikinai gyventi galiojimo terminai – leidimas laikinai gyventi Užsieniečiui, kuris ketina dirbti, bus išduodamas nebe vieneriems metams, o laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti. Jei užsienietis pagal Įstatymą būtų atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, leidimas laikinai gyventi jam bus išduodamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.

Nustatyta, kad užsieniečio leidimas gyventi turi būti įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užsieniečio kreipimosi į atitinkamą instituciją dienos, išskyrus atvejį, kai keičiamas leidimas nuolat gyventi. Kadangi prašymai pakeisti leidimą nuolat gyventi ir įforminti šį leidimą pateikiami kartu, bus taikomas bendras ne ilgesnis kaip 1 mėn. terminas abiems prašymams išnagrinėti ir leidimui nuolat gyventi įforminti.

Su šiais Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimais galite susipažinti čia.

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt