Print

Teisės aktų pakeitimų apžvalga – 2015 m. IV ketvirtis

2015-12-13 16:15
Teisės naujienos

JURIDICON siūlo susipažinti su naujausiais teisės aktų pakeitimais mokesčių, darbo ir įmonių teisės srityse. 2015 m. IV ketvirčio teisės aktų pakeitimų apžvalgoje pateikiami Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai.

1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai

Pakeista Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, jog apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų.

Pakeista 79 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad, jeigu bet kuriuo iš 79 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų atvejų prieš prekių tiekimą (paslaugų teikimą) gaunamas avansas, dėl kurio gavimo pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio nuostatas atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM, toks avanso gavimas turi būti įformintas PVM sąskaita faktūra, o pačių prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įformintas PVM sąskaita faktūra, kurioje atlygis sumažinamas gautu avansu.

Be to, Įstatymo  88(2) straipsnis ir 89 straipsnio 3 dalis pripažinti netekusiais galios. Minėti pakeitimai įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. Pakeitimus skaitykite čia. [1]

2. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai

Įstatymas papildymas 42(2) straipsniu dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų pateikimo. Numatyta, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius.

Aukščiau nurodyti duomenys pateikiami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

Įstatymas taip pat papildytas nauju  42(3) straipsniu dėl važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų pateikimo. Mokesčių mokėtojai, kurie siunčia, veža ar gauna krovinius Lietuvos Respublikoje kelių transportu, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų, jeigu šie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti išrašyti, duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius.

Aukščiau nurodyti duomenys pateikiami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

Be to, pakeistas Įstatymo75 straipsnis reguliuojantis mokesčio deklaracijos pateikimo būdus.

Mokesčio deklaracija pateikiama centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka elektroniniu būdu, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus, kuriais mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti mokesčio deklaraciją pateikti raštu.

Mokesčio deklaracija gali būti pateikiama raštu šiais atvejais:

1) kai teikiama gyventojų pajamų mokesčio metinė deklaracija;

2) kai mokesčio deklaracijos pateikti elektroniniu būdu neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba elektroninis deklaracijos pateikimo būdas lemtų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą.

 Su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusių apyskaitų, ataskaitų, duomenų ir kitų dokumentų pateikimui mutatis mutandis taikomos 75 straipsnio nuostatos dėl mokesčio deklaracijos pateikimo.

Nurodyti pakeitimai įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus rasite čia. [2]

3. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimai

Pakeista Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad šis Įstatymas netaikomas asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu.

Taip pat  pakeistos Įstatymo 3 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios šiame Įstatyme vartojamų sąvokų aiškinimą.

Apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui (toliau šis skyrius taip pat vadinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi) arba už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos šiame Įstatyme, priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, bei priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokamos bedarbiams. Apdraustojo asmens draudžiamosioms pajamoms taip pat prilyginamos sumos, nuo kurių Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai skaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui už profesinių mokyklų mokinius, aukštųjų mokyklų studentus, asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, taip pat asmenis, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantus), ir asmenis, atliekančius savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

Darbo (tarnybos) vieta (toliau – darbo vieta) – vieta, kurioje asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

Nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje) (toliau – nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis darbe (tarnyboje), įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo (tarnybos) funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat pripažįstamas su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau – nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo) – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:

1) gyvenamosios vietos;

2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;

4) kitos darbovietės. Šiuo atveju nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.

Pakeista 6 straipsnio 2 dalis dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais. Draudiminiais įvykiais pripažįstami apdraustiesiems, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose (išskyrus pataisos pareigūnų švietimo įstaigose pagal profesinio mokymo programas besimokantiems asmenims (kursantams), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:

1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu apdraustajam darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku;

2) dirbant draudėjo pavestus darbus (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą);

3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, arba kai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas moka Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

Papildytas 6 straipsnis 2(1) dalimi, kuri nustato, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami ir su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susiję įvykiai, kurių metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantams), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos jų mokymo ir pratybų laiku.

Pakeista 30 straipsnio 2 dalis ir naujai išdėstyta taip:

Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka valstybės lėšomis mokamos už tą laiką, kurį jie atlieka profesinės veiklos praktiką arba savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat už pataisos pareigūnų švietimo įstaigose pagal profesinio mokymo programas besimokančių asmenų (kursantų) mokymo ir pratybų laiką. Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, mokamos už tą laiką, kurį jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

Minėti įstatymo pakeitimai įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Pakeitimus skaitykite čia. [3]

4. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai 

Pakeistas Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis, kuris įtvirtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui gali būti pripažinta mažareikšme žala ir neišieškoma, jeigu ši žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.

Šie pakeitimai įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Įstatymo pakeitimus taip pat galite rasti čia.[4]

5. Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai 

Pripažintas netekusiu galios Įmonių bakroto įstatymo 4 straipsnio 4 punktas.

Taip pat pakeistas Įstatymo 5 straipsnis ir išdėstytas taip:

1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo:

1) kreditorius (kreditoriai);

2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją);

3) likvidatorius.

5 straipsnio pakeista 4 dalis nustato, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas.

Pakeista 9 straipsnio 6 dalis, kuri nustato, jog teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu teismas nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai šis posėdis gali būti tik vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų.

Minėti pakeitimai įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Daugiau Įmonių bankroto įstatymo pakeitimų rasite čia. [5]

________________________________

[1]Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79, 89 straipsnių pakeitimo ir 88-2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

[2]Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42-2, 42-3 straipsniais įstatymas

[3]Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas

[4]Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

[5]Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas 

 

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt