Print

Teisės aktų pakeitimų apžvalga – 2015 m. II ketvirtis

2015-07-10 10:00
Teisės naujienos

1. Pakeistas Pelno mokesčio įstatymas

Viešosioms įstaigoms, asociacijoms bei labdaros ir paramos fondams nustatyta prievolė teikti finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojui. Nuostatos dėl finansinių ataskaitų rinkinio teikimo JAR taikomos teikiant 2015 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių metinių finansinių ataskaitų rinkinius.
Atsižvelgiant į tai, kad minėti pelno nesiekiantys vienetai finansinių ataskaitų rinkinius privalo teikti JAR, Įstatymu buvo pakeistos Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio nuostatos ir atsisakyta prievolės teikti finansinių ataskaitų rinkinius mokesčių administratoriui.
Įstatymas įsigalioja 2015 m. birželio 1 d., jo nuostatos taikomos deklaruojant 2015 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Su aktualia Pelno mokesčio įstatymo redakcija galite susipažinti čia[1].

2. Pakeistas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymas

Pakeista 2 straipsnio 24 dalis ir nustatyta, kad priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių kredito įstaigas, draudimo įmones, perdraudimo įmones, finansų maklerio įmones, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones ir profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmones prižiūrinti institucija. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas arba Europos centrinis bankas, atsižvelgiant į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas.

Su Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo pakeitimais galite susipažinti čia[2]. Pakeitimai įsigalioja 2015 m. gegužės 21 d.

3. Pakeistas Finansų įstaigų įstatymas

Pakeista 4 straipsnio 3 dalis, dabar numatanti, kad finansų įstaigos, kuri verčiasi licencinių finansinių paslaugų teikimu, veiklą prižiūri Lietuvos bankas, išskyrus atvejus, kai pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas priežiūrą atlieka Europos centrinis bankas (toliau – priežiūros institucija).
Taip pat numatyta, jog finansų įstaigų, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių ir mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų bendrovių teises ir pareigas, taip pat jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekančios priežiūros institucijos teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, ir kiti finansų įstaigų veiklą ir jos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai.

Finansų įstaigų įstatymo pakeitimus skaitykite čia[3]. Pakeitimai įsigalioja 2015 m. gegužės 21 d.

4. Pakeistas Centrinės kreditų unijos įstatymas

Įstatymo 1 straipsnis papildytas 3 dalimi, kurioje nurodoma, jog šio Įstatymo nuostatos taikomos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika[4], ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.

Pakeistas ir 50 straipsnis, skirtas Centrinės kredito unijos priežiūros institucijos reguliavimui. 50 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad priežiūros institucija, atliekant Centrinės kredito unijos priežiūrą ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, yra Europos centrinis bankas ir Lietuvos bankas, atitinkamai pagal Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nustatytą funkcijų paskirstymą. Lietuvos bankas šio Įstatymo priežiūros institucijai nustatytas funkcijas vykdo, suteiktomis teisėmis naudojasi tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos centriniam bankui. 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu, Europos Sąjungos ir kitais kredito įstaigų veiklą ir jos priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Atliekant Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo ir kitų kredito įstaigų veiklą ir jos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą. Be to, Centrinės kreditų unijos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atliekant Centrinės kredito unijos priežiūrą, taikomos Bankų įstatymo 64 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Centrinės kreditų unijos įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, jog detalias prašymų išduoti šio Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus (toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, jo įgyvendinamieji teisės aktai ir priežiūros institucijos teisės aktai.
Taip pat Įstatyme nurodoma, jog priežiūros institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija ir teikia jai visą jos užduotims vykdyti būtiną informaciją.

Centrinės kreditų unijos įstatymo pakeitimo įstatymą galite rasti čia[5]. Šie pakeitimai įsigalioja 2015 m. gegužės 21 d.

5. Bankų įstatymo pakeitimai

Banko įstatymo 1 straipsnis papildytas 3 dalimi, kuri numato, jog Bankų įstatymo nuostatos taikomos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.

Taip pat nustatyta, jog banko akcininkais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų jos funkcijoms atlikti reikalingus jų duomenis, tarp jų asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
Pakeista 34 straipsnio 6 dalis ir nurodyta, kad prašymas išduoti leidimą rinkti ar skirti banko vadovą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, reikalingos sprendimui priimti, kreipiasi dėl informacijos pateikimo į kompetentingas institucijas arba papildomą informaciją pateikia leidimo prašantis asmuo, 40 darbo dienų terminas sprendimui priimti skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos.

Pakeistos nuostatos dėl priežiūros veiklos, t. y. nustatyta, jog priežiūros institucija yra Europos centrinis bankas arba Lietuvos bankas, atitinkamai pagal Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nustatytą funkcijų paskirstymą. Lietuvos bankas šio Įstatymo priežiūros institucijai nustatytas funkcijas atlieka, suteiktomis teisėmis naudojasi tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos centriniam bankui.
Be to, numatyta, jog detalias prašymų išduoti šio Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, jo įgyvendinamieji teisės aktai ir priežiūros institucijos teisės aktai.
Taip pat Banko įstatymo pakeitimų įstatymu nustatyta, kad priežiūros institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija ir teikia jai visą jos užduotims atlikti būtiną informaciją.

Bankų įstatymo pakeitimus galite rasti čia[6]. Pakeitimų įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės 21 d.

Taip pat nuo 2015 m. liepos 4 d. įsigalioja Bankų įstatymo 55 straipsnio, reguliuojančio banko paslaptį, pakeitimo įstatymas. Naujojame 55 straipsnyje nurodoma, kad banko paslaptimi laikoma bankui žinoma informacija apie:

1) tai, kad asmuo yra banko klientas ir kokios finansinės paslaugos jam teikiamos, taip pat jo turimų sąskaitų numeriai;
2) lėšų likučius kliento turimose sąskaitose, atliktas ar vykdomas mokėjimo operacijas, banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, finansinių paslaugų teikimo klientui aplinkybes, sutarčių, pagal kurias klientui teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;
3) banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.

Bankas, banko darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino banko paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims, išskyrus 55 straipsnio 3–7 dalyse, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, mokėjimo ir kitų finansinių paslaugų teikimą reguliuojančiuose įstatymuose ir Bankų įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Banko paslaptį sudaranti informacija gali būti teikiama tik banko klientui, su kuriuo yra susijusi banko paslaptį sudaranti informacija, arba kitiems asmenims kliento rašytiniu prašymu ar rašytiniu sutikimu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija gali būti teikiama.

Informaciją apie tai, kad asmuo yra banko klientas ir kokios finansinės paslaugos jam teikiamos bei jo turimų sąsakitų numerius bankas įstatymų nustatyta tvarka teikia valstybės institucijoms ir kitiems asmenims, jeigu teisė gauti tokią informaciją numatyta įstatymuose. Be to, bankas savo iniciatyva turi teisę teikti banko paslaptį sudarančią informaciją teismui, arbitražui ar kitiems asmenims, jeigu tai būtina ginant banko teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina banko interesams ginti, taip pat valstybės institucijoms nusikaltimų prevencijos tikslais.

Nustatyta, kad bankas teikia banko paslaptį sudarančią informaciją:
1) institucijoms, atliekančioms ikiteisminio tyrimo, kriminalinės žvalgybos, žvalgybos, mokesčių administravimo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo, asmens duomenų tvarkymo priežiūros, finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą, pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos funkcijas, jeigu jos reikia šiame punkte nurodytoms funkcijoms atlikti;
2) notarams ir antstoliams, jeigu jos reikia įstatymų nustatytoms notarų ir antstolių funkcijoms atlikti.
Kitais atvejais, negu nustatyta 55 straipsnio 2–6 dalyse, banko paslaptį sudaranti informacija teikiama tik remiantis motyvuota teismo nutartimi, jeigu teismas nustato, kad tokios informacijos reikia dėl teisėto intereso, kurio siekia teismas arba banko paslaptį sudarančios informacijos prašantis asmuo, ir banko kliento interesai nėra svarbesni.

Jeigu įstatymuose arba su banku sudarytoje duomenų teikimo sutartyje nenustatyta kitaip, pagal 55 straipsnio 4, 6 ir 7 dalis informacija gali būti teikiama tik remiantis bankui pateiktu rašytiniu dokumentu, kuriame nurodyta:
1) informacijos siekiantį gauti asmenį identifikuojantys duomenys;
2) banko klientą identifikuojantys duomenys ir (arba) finansinių paslaugų, dėl kurių teikimo klientams prašoma informacijos, tikslus apibūdinimas;
3) prašomos informacijos mastas;
4) informacijos naudojimo tikslas ir gavimo teisinis pagrindas.
Aukščiau nurodytą rašytinį dokumentą pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, jos turi būti suderintos su banku.

Bankas turi pateikti prašomą informaciją ne vėliau kaip per 20 dienų arba motyvuotai atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo 55 straipsnio 8 dalyje nurodyto dokumento gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitą informacijos pateikimo terminą.
11.

Pagal 55 straipsnio 4–7 dalis gauta banko paslaptį sudaranti informacija gali būti naudojama tik toms funkcijoms, kurioms atlikti gali būti gaunama banko paslaptį sudaranti informacija pagal šį straipsnį, atlikti, negali būti tvarkoma ilgiau negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių ši informacija buvo surinkta ir tvarkoma, pasiekti, o tokios informacijos saugojimo laikotarpiu turi būti užtikrinamos tinkamos informacijos saugumo priemonės.

Atkreiptinas dėmesys, kad 55 straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja institucijų, kurios atlieka 55 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas funkcijas, veiklą reglamentuojančių įstatymų normoms. Kitų įstatymų normos, reglamentuojančios banko paslaptį sudarančios informacijos teikimą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.

Aptartus pakeitimus dėl banko paslapties galite rasti čia.[7]

6. Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymas

Pripažintas netekusiu galios Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 28 punktas, kuriame buvo nustatyta, jog papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridėtinės izogliukozės gamybos kvotos vienkartinio išsipirkimo mokestis patenka į Mokesčių administravimo įstatymu nustatytą administruojamų mokesčių sąrašą.
Taip pat pakeitimo įstatyme nurodoma, jog pertekliaus mokestį cukraus sektoriuje ir gamybos mokestį cukraus sektoriuje administruoja Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek nustatyta pagal Gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymą ir Pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymą. Už teisingą mokesčių apskaičiavimą atsakinga, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija. Mokesčių deklaravimą ir sumokėjimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Susipažinti su Mokesčių administravimo pakeitimais galite čia[8]. Minėti pakeitimai įsigalioja 2015 m. gegužės 21 d.

7. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai

Pakeitus Sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ) 8 straipsnio 1 dalį, asmenų, nurodytų SDĮ 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas jiems (už juos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nuo SDĮ 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto statuso įgijimo dienos) ir galioja iki SDĮ 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto statuso netekimo dienos. Asmenų, nurodytų SDĮ 17 straipsnio 4–7 ir 9 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ir galioja iki mėnesio, buvusio prieš tą mėnesį, kurį už juos privalomojo sveikatos draudimo įmokos nebuvo sumokėtos (arba jie patys šių įmokų nesumokėjo), paskutinės dienos. Asmenų, nurodytų SDĮ 17 straipsnio 91 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo galiojimas nustatomas pagal SDĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, o draudėjui neįvykdžius pareigos sumokėti už juos privalomojo sveikatos draudimo įmokas, šie asmenys laikomi apdraustaisiais tą mėnesį, kurį įmokos už juos privalėjo būti sumokėtos.

Pagal naująją SDĮ 8 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai už SDĮ 17 straipsnio 4–7 ir 9 dalyse nurodytus asmenis privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus. Nuostata dėl šioje dalyje nurodytų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo tik sumokėjus visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už atitinkamą laikotarpį netaikoma asmenims, kurie tuo pačiu metu yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kaip kitos kategorijos asmenys ir jų privalomasis sveikatos draudimas galioja.

Pakeistos nuostatos dėl privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo, išdėstytos SDĮ 22 straipsnyje. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą einamaisiais metais sudaro:
1) praėjusių biudžetinių metų rezervo lėšų likutis metų pabaigoje;
2) einamaisiais metais į rezervą atskaitytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;
3) praėjusių biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų dalis, metų pabaigoje viršijanti tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas apyvartos lėšas.
Remiantis Įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudaro pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalis. Pagrindinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalį sudaro 1,5 procento einamųjų biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalį sudaro likusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos.

Taip pat pakeistas SDĮ 23 straipsnis, reguliuojantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimą. Numatyta, kad pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos naudojamos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos (įvykio) (didelio masto gyventojų sveikatos sutrikimai dėl stichinių nelaimių, didelio masto gaisrų, epidemijų, teroro aktų, karo veiksmų), apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka kasos apyvartos lėšų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;
2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;
3) SDĮ II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktame banke. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos naudojamos tik SDĮ nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėti pakeitimai (išskyrus pakeitimus dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo) įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.
Pakeitimo įstatyme išdėstyto SDĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostata dėl SDĮ 17 straipsnio 4–7 ir 9 dalyse nurodytų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo netaikoma asmenims, kurių nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskaičiuotos už laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruojamos ir išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Su Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais galite susipažinti čia[9].

8. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai

Pakeistas ATPK 172(2) straipsnis, numatantis administracinę atsakomybę už duomenų ir dokumentų pateikimo JAR tvarkos pažeidimus.
Numatyta, jog neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus finansines ataskaitas (konsoliduotąsias finansines ataskaitas), metinį pranešimą (konsoliduotąjį metinį pranešimą), veiklos ataskaitas, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą (konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą), duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimas JAR tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui arba juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus finansines ataskaitas (konsoliduotąsias finansines ataskaitas), metinį pranešimą (konsoliduotąjį metinį pranešimą), veiklos ataskaitas, auditoriaus išvadą, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą (konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą), duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimas JAR tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka –
užtraukia baudą juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės vadovui ar kitam įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytam asmeniui nuo 28 iki 1448 eurų.

Neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas JAR tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas JAR tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka –
užtraukia baudą juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo vadovui ar kitam įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytam asmeniui nuo 289 iki 2896 eurų.

Šie pakeitimai įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172(2) straipsnio pakeitimo įstatymo priedas:
Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB.

Administracinių teisės pažeidimo kodekso pakeitimus galite rasti čia[10].

9. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo pakeitimai

Duomenų, kurie turi būti nurodyti įsakomajame vekselyje, sąrašas papildytas nauju punktu. Numatoma, jog tais atvejais, kai įsakomąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, įsakomajame vekselyje privalo būti tai patvirtinanti informacija.
Analogiškai papildytas ir sąrašas rekvizitų, reikalingų surašant paprastąjį vekselį, t. y. tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, paprastajame vekselyje nurodoma tai patvirtinanti informacija.

Su Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo pakeitimais galite susipažinti čia[11]. Pakeitimai dėl papildomų vekselių rekvizitų įsigalioja nuo 2015 m. birželio 16 d.

_____________________________

[1]Pelno mokesčio įstatymas, 2014-11-04 aktuali redakcija. 

[2]Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas.

[3]Finansų įstaigų įstatymo 4 ir 38(1) straipsnių pakeitimo įstatymas.

[4]OL 2013 L 287, p. 63. 

[5]Centrinės kreditų unijos įstatymo 1, 9, 50, 52 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[6]Bankų įstatymo 1, 9, 23, 34, 64, 66 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[7]Bankų įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymas.

[8]Mokesčių administravimo įstatymo 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[9]Sveikatos draudimo įstatymo 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas. 

[10]Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172(2) straipsnio pakeitimo įstatymas.

[11]Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas. 

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt