Print

Komentuojame Delfi publikacijai apie prekių ženklų savininkų teisių gynybą

2016-11-29 14:15
Teisės naujienos

Pastaruoju metu tiek Lietuvos žiniasklaidoje, tiek internetiniuose forumuose diskutuojama apie suklastotų elektronikos prekių bei neteisėtų prekių ženklų naudojimo atvejus. Ir nors prekių ženklo savininkas turi kelias galimybes apginti savo pažeistas teises, jie nepakankamai aktyviai šiomis teisėmis naudojasi.

Visų pirma, atsakomybė už prekių ženklo savininko teisių pažeidimą yra nustatyta Prekių ženklų įstatyme, tad prekių ženklo savininkas gali reikalauti pažeidėjui taikyti civilinę atsakomybę, t.y. reikalauti neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsakomybė už neteisėtą prekių ženklų naudojimą taip pat numatyta ir Baudžiamajame kodekse (204 straipsnis. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas) bei Administracinių teisės pažeidimų kodekse (214(27) straipsnis. Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas).

Prekės ženklo savininkas, gindamas savo pažeistas teises, gali kreiptis ne tik į teisėsaugos institucijas, bet ir į muitinę, kuriai gali pateikti nustatytos formos prašymą taikyti muitinės priežiūros priemones. Vis dėlto peržvelgus pastarųjų metų nagrinėtas baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas dėl neteisėto svetimo prekių ženklų naudojimo, matyti, kad absoliučią daugumą sudaro bylos dėl neteisėto prekių ženklų naudojimo ant aprangos, avalynės, aksesuarų, kosmetikos prekių. Bylų dėl mobiliųjų telefonų ar jų dalių klastojimo buvo nagrinėta vienetai. „Tačiau dėl to kaltinti teisėsaugos institucijų nereikėtų“, – Delfi publikacijoje "Įspėja perkančius telefonus iš skelbimų: galite patekti į rimtą bėdą" teigia Advokatų kontoros „Juridicon“ advokatė dr. Rūta Lazauskaitė.

Advokatė pabrėžia, kad „suklastotų gaminių prekybos paplitimą, manytina, lemia ne „blogi“ teisės aktai ar „prastas“ teisėsaugos institucijų darbas, o nepakankamas pačių prekių ženklų savininkų aktyvumas ginant savo pažeistas teises“. Pašnekovės teigimu, tokią situaciją greičiausiai nulemia prekybos persikėlimas į internetą, dėl kurio sunku nustatyti pažeidėjų asmenybę. Todėl telefonų gamintojai greičiausiai nesivargina kreiptis į teismą dėl to, kad kažkas pardavinėja jų gaminių kopijas.

Skaitykite daugiau Delfi publikacijoje.

Susisiekite 
Advokatė, sutarčių teisės ir bylinėjimosi ekspertė
Telefonas 
+370 5 2691100
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 611 14734
El. paštas 
r.lazauskaite@juridicon.lt