Print

Pokyčiai Europos farmacijos rinkoje

2016-11-01 15:45
Teisės naujienos

2016 m. spalio 19 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo pripažinta[1], kad Vokietijos teisės aktai, reguliuojantys receptinių vaistų pardavimą prieštarauja ES teisės normoms, numatančioms laisvą prekių judėjimą. Po tokio teismo sprendimo kyla klausimas kokie motyvai leido padaryti tokias išvadas bei ar tai turės įtaką Lietuvoje ir jeigu taip, tai kokią? Galbūt jau 2017-aisiais pajusime vaistų užsakomosios prekybos paštu vaistinėse augimą?

Teisingumo Teismo sprendimo sprendimas

Minėtoje byloje buvo vertinama kokią įtaką laisvam prekių judėjimui turi Vokietijoje galiojantis reguliavimas, kuriuo nustatytos vienodos pardavimo kainos vaistinėms prekiaujant receptiniais vaistais. Teisingumo Teismas nusprendė, kad vienodų pardavimo kainų nustatymas Vokietijos teisės aktuose labiau kenkia ne pačioje Vokietijoje, o kitose valstybėse narėse įsteigtoms vaistinėms. Buvo pripažinta, kad internetas kitose šalyse įsteigtoms vaistinėms yra svarbiausias būdas tiesiogiai patekti į Vokietijos rinką. Todėl kadangi užsakomąją prekybą paštu vykdančios vaistinės dėl ribotos savo paslaugų pasiūlos negali tinkamai pakeisti tradicinių vaistinių teikiamų paslaugų (individualūs patarimai pacientams, aprūpinimas vaistais skubos atveju ir kt.), darytina išvada, kad kainų konkurencija joms gali būti svarbesnis konkurencinis parametras nei tradicinėms vaistinėms. Būtent nuo šio parametro priklauso jų galimybė turėti tiesioginę prieigą prie Vokietijos rinkos ir likti joje konkurencingoms.

Byloje taip pat buvo keliamas klausimas ar toks Vokietijoje galiojantis teisinis reguliavimas gali būti pateisinamas žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos sumetimais (SESV 36 str.). Teismas konstatavo, kad šioje byloje nebuvo įrodyta, kad vienodų kainų nustatymas tokiems vaistams leidžia užtikrinti geresnį tradicinių vaistinių geografinį paskirstymą Vokietijoje. Taip pat nepavyko įrodyti, kad konkurencija dėl receptinių vaistų kainų darytų neigiamą įtaką tradicinių vaistinių vykdomai tam tikrai bendrojo intereso veiklai (pvz., vaistų gamybai pagal receptus ar tam tikrų vaistų ar asortimento turėjimui). Nebuvo įrodytas ir tikras žmonių sveikatai kylantis pavojus, kurį sudarytų vartotojo galimybė ieškoti receptinių vaistų mažesne kaina.

Situacija Lietuvoje

Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą nuotoliniu būdu parduoti vaistiniai preparatai gali būti atsiimami vaistinėje ar pristatomi į gyventojo pageidaujamą vietą. Siūlyti parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės bei kitoje Europos Ekonominės Erdvės valstybėje įsisteigę asmenys, turintys tokią teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos teisės normas siūlyti parduoti nuotoliniu būdu leidžiama tik registruotus nereceptinius vaistinius preparatus.[2] Taigi prekyba receptiniais vaistais Lietuvoje galima tik vaistinėse. Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika draudimas prekiauti receptiniais vaistais nuotoliniu būdu gali būti pateisinamas. Taigi Lietuvoje galiojantis reguliavimas, kai prekyba receptiniais vaistais galima tik vaistinėse atitinka ES teisę.

Aptariant vaistų kainas pažymėtina, kad Lietuvoje taikomas kompensuojamų vaistų kainų reguliavimas – Sveikatos apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų vaistinių preparatų[3] ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas. Taip pat nustatyti ir tam tikri ribojimai nekompensuojamųjų vaistų kainoms, t.y. vaistinė, parduodama nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antkainio negu nustatytas Vyriausybės. Taigi pagal Lietuvos teisinį reguliavimą yra nustatoma bazinė vaistų kaina ir maksimalios ribos, kurių vaistų kaina negali peržengti, tačiau fiksuotos kainos reguliavimas nenumato, todėl vaistinės gali konkuruoti mažindamos valstybės nustatytas kainų ribas.

Išvados

Minėtoje byloje Teisingumo Teismas konstatavo, kad vienodų pardavimo kainų nustatymas vaistinėms prekiaujant receptiniais vaistais riboja laisvą prekių judėjimą ir tai negali būti pateisinama  žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos sumetimais, kaip tai suprantama pagal sutartį dėl ES veikimo. Taigi šiuo sprendimu iš esmės yra sudaromos galimybės užsakomosios prekybos paštu vaistinėms suteikti nuolaidas ar kitaip konkuruoti kainomis, nes būtent šis veiksnys buvo pripažintas tuo, nuo kurio priklauso užsakomojo pobūdžio vaistų prekybos paštu galimybė turėti prieigą prie kitų šalių rinkų ir išlikti konkurencingoms. Kadangi Lietuvoje vaistų kainos yra reguliuojamos nustatant bazines ir didžiausias jų kainas, tačiau paliekama galimybė vaistinėms konkuruoti, nenustatant fiksuotos, vienodos vaistų kainos toks teismo sprendimas tikėtina didesnės įtakos Lietuvos farmacijos rinkai neturės. Kita vertus, minėtas sprendimas sudaro palankias sąlygas vaistų prekybos užsakomosios prekybos paštu vaistinėse augimui tiek Lietuvoje, tiek  ir visoje Europoje.



[1] Teisingumo Teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas byloje C‑148/15 Deutsche Parkinson Vereinigung eV prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV.

[3] Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 1 str. 23 d.).

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt