Print

Mūsų advokato komentarai „Verslo žinių“ publikacijai dėl tikrųjų verslo naudos gavėjų

2017-01-31 20:00
Teisės naujienos

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamentas priėmė ketvirtąją direktyvą, skirtą kovoti su pinigų plovimo grėsme. Pagal ankstesnę AMLD versiją, kuri buvo priimta dar 2005-aisiais ir perkelta į ES valstybių narių teisės aktus 2007-aisiais, finansinės institucijos, advokatai, notarai ir apskaitininkai jau buvo įpareigoti tikrinti, kas yra jų klientų tikraisiais savininkais, tačiau naujoji direktyva aiškiai žengia į priekį, įpareigodama ES valstybes nares gauti ir saugoti informaciją apie tikruosius įmonių savininkus. Apie šią direktyvą, kurią Lietuva ir kitos ES šalys turi perkelti į savo teisę iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos ir parengtą Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektą 2017 m. sausio 31 d.  „Verslo žinių“ publikacijoje „Reikalavimą deklaruoti tikruosius savininkus galima bus apeiti“ komentuoja Advokatų kontoros JURIDICON advokatas, mokesčių konsultantas dr. Laimonas Marcinkevičius.  Nors advokatas nepataria laikytis tokios praktikos, tačiau pripažįsta, kad tie verslai, kurie buvo linkę slėptis, tikėtina galės tai sėkmingai daryti ir ateityje.

Pagal direktyvos nuostatas kiekviena šalis turi turėti tikrųjų naudos gavėjų (tikrųjų savininkų) registrą. Tikruoju savininku gali būti tik fizinis asmuo. Tokiais savininkais direktyva laiko fizinius asmenis, kurie kontroliuoja juridinį asmenį arba kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi 25% plius vieną akciją arba didesnę nei 25% juridinio asmens nuosavybės dalį. ES valstybės narės turės rinkti ir saugoti informaciją apie tikruosius tiek įmonių, tiek patikos bendrovių savininkus.

Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) parengė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektą, kurį Lietuva turi priimti iki šių metų birželio pabaigos. Įstatymo projekte numatomas nuostatų, susijusių su duomenų teikimu registrui, įsigaliojimo atidėjimas, kadangi gali prireikti atlikti tam tikrus struktūrinius registro pakeitimus bei pakeisti teisės aktus.

„Vargu ar VĮ Registrų centras (RC) Lietuvoje tikrins, ar asmuo yra tikrasis įmonės savininkas. Kad sistema iš tikrųjų veiktų, RC turėtų abejoti pateikta informacija, atmetinėti įtartinus asmenis“, – teigia advokatas.

Anot dr. Laimono Marcinkevičiaus, svarbu, kad kovos su pinigų plovimu įstatymas, netaptų didele našta verslui. Jau dabartinėje Lietuvos kovos su pinigų plovimu įstatymo redakcijoje išvardinta visa eilė asmenų, kurie privalo tikrinti savo klientus. Nuo 2007 m. finansinės institucijos, advokatai, notarai ir apskaitininkai įpareigoti tikrinti klientus, o tai yra didelė našta smulkiam verslui. Tikėtina, kad, priėmus naująjį įstatymą, iš klientų papildomų dokumentų prašys bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjai ir advokatai, padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo, patikos ir bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius.

Visą publikaciją skaitykite dienraštyje „Verslo žinios“ 2017 m. sausio 31 d., Nr. 17 (4646), p. 13. Taip pat publikaciją galite rasti internete.

Plačiau apie Direktyvą skaitykite čia.

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt