Print

Ofšorinių įmonių savininkams reikėtų labai suskubti

2016-07-30 23:15
Mokesčių naujienos

Informacija apie tai, kas yra tikrasis įmonės naudos gavėjas, ypač kai akcininkas ofšorinė įmonė, iki šiol, ko gero, labiausiai domėjosi bankai. Nepateikimo atveju pagrasindami tiesiog „dalykinių santykių nutraukimu“ – kitaip sakant, pasiūlydami verslininkams susirinkti žaislus ir eiti iš smėlio dėžės. Nuo 2017 m. informaciją apie ofšorinių įmonių ir sąskaitų savininkus kruopščiai analizuos „didysis brolis“ – mokesčių administratorius. Ir jo grasinimai gali būti daug rimtesni. Mat vargu, ar Lietuvos verslininkai, rinkdamiesi steigti ofšorines įmones atkreipė pakankamą dėmesį į nacionalinėje teisėje jau gana ilgą laiką galiojančią ofšorinių įmonių savininkų pareigą deklaruoti iš šių įmonių gaunamas pajamas. Šiomis dienomis valstybėms plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą finansų srityje bei keičiantis informacija šios pareigos įgyvendinimas gali tapti itin reikšmingas ofšorinių įmonių savininkams. Išankstinis žinojimas apie ilgamečio šydo praskleidimą nuo 2017 01 01 dar gali padėti imtis reikiamų priemonių galimoms sunkioms pasekmėms suvaldyti.

Ofšorinės įmonės ir jų savininkai (sąvokų paaiškinimai)

Ofšorinės, arba lengvatinio apmokestinimo, įmonės sąvoka neretai yra naudojama siekiant įvardinti ypatingą organizacinį bei juridinį įmonės statusą, kuris padeda sumažinti mokesčius“. Tokių įmonių savininkais paprastai yra tiesioginiai arba netiesioginiai jų valdytojai. Tiesioginiais yra laikomi šių įmonių akcininkai, o netiesioginiais  - tikrieji naudos gavėjai, nors ir prisidengę po nominaliais akcininkais. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) ofšorams apibūdinti yra vartojama tikslinės teritorijos sąvoka, reiškianti „užsienio valstybę arba zoną, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą“[1] ir atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.[2] Minėtam sąrašui priklauso 58 valstybės, iš kurių tarp lietuvių investuotojų vienos populiariausių yra Seišeliai, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Panama bei Belizas[3].

Ofšorinių įmonių savininkų apmokestinimas

Pagal GPMĮ jei Tikslinių teritorijų sąraše nurodytose valstybėse nuolatinis Lietuvos gyventojas turi registruotą įmonę tai jau nuo 2002 m. jis privalėjo deklaruoti vadinamąsias pozityviąsias pajamas (kitaip tariant, visas ofšorinių įmonių pajamas). Jos turėjo būti deklaruotos kaip gyventojų pajamos pripažįstant jas gyventojų pajamų mokesčio objektu, tai reiškia, nuo šių pajamų turėtų būti mokamas 15% mokestis. Nors ir yra keletas išimčių, susijusių su darbuotojų skaičiumi bei įmonės gaunamų pajamų šaltiniais, leidžiančių išvengti minėtų pareigų,  jomis pasinaudoti yra gana sudėtinga. Svarbu paminėti, kad „jeigu Lietuvos mokesčių administratorius turės informacijos apie minėtas deklaruotinas pajamas mokesčius už jas galės priskaičiuoti už einamuosius metus bei už 5 praėjusius metus, o jeigu būtų iškelta baudžiamoji byla net už 10 metų“[4]. Taigi susirūpinti turėtų ne tik tie ofšorinių įmonių savininkai, kurie pastaraisiais metais vykdė aktyvią veiklą per savo ofšorines įmones, bet ir tie, kurie jos nebevykdo, tačiau nurodytas metų skaičius dar nepraėjo. Analogiška situacija ir turintiems ar turėjusiems asmeninių sąskaitų užsienyje. 

Padidėjusi grėsmė būti atskleistiems

Nors pareiga ofšorinių įmonių savininkams deklaruoti šių įmonių pajamas buvo numatyta dar 2002 m. galiojusioje GPMĮ redakcijoje, Lietuvos mokesčių administratoriaus galimybė gauti tokią informaciją buvo ribota. Tačiau paskutinės tarptautinės antivengiminių priemonių teisinio reguliavimo tendencijos, taip pat plačiai pagarsėjęs Panama Papers skandalas leidžia valdžios institucijas imtis rimtesnių veiksmų. Kaip jau anksčiau buvo skelbta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) tinklalapyje[5] visi dokumentai, sandoriai su ofšorinėmis kompanijomis, jų priklausomumas Lietuvos gyventojams ir įmonėms, visa kita informacija, atskleista viešinant gautus duomenis iš teisininkų kompanijos „Mossack Fonseca", bus tiriama VMI ir FNTT įkurtame Rizikos analizės centre.

Vienok, „Mossack Fonseca" duomenų bazėje paminėti asmenys, kaip nurodo patys jos viešintojai, nebūtinai „pažeidė įstatymus ar pasielgė netinkamai“„“[6]. Tačiau ypač nerimą ofšorinių įmonių savininkams turėtų kelti nuo 2017 metų tarptautiniu mastu numatytos taikyti priemonės. Primename, kad JURIDICON  jau rašė apie automatinį keitimąsi duomenimis dėl finansinių sąskaitų mokesčių tikslais (visą straipsnį galite rasti čia). Nuo 2017 metų rugsėjo tokią informaciją teiks tarp lietuvių verslininkų populiarūs Seišeliai, Kipras, Didžiosios Britanijos Mergelių salos bei dar 56 šalys, o nuo 2018 metų prisidės Belizas, Grenada ir kitos 32 valstybės[7]. 2017 metais bus teikiama informacija apie finansinių sąskaitų būklę 2016 metais, o 2018 metais – atitinkamai už 2017 metus. Taigi tuo atveju, jeigu banko sąskaitos savininkė bus įmonė, o sąskaita atidaryta tikslinėje teritorijoje, kuri keisis informacija su Lietuva, nustačius įmonės savininką (tiesioginį ar netiesioginį), į ofšorinėje jurisdikcijoje esančias banko sąskaitas gauti pinigai gali būti pripažinti apmokestinamomis Lietuvos gyventojo pajamomis. T.y. pozityviosiomis pajamomis, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas gauna per kontroliuojamą vienetą, ir šios pajamos bus apmokestinamos pagal GPMĮ tvarką.

Išvados

Aptarto informacijos apsikeitimo pasekmės, priklausomai nuo ofšorinių įmonių pajamų bei nuosavybės struktūrizavimo,  finansiškai gali būti itin skaudžios. Ir smogti būtent tada, kai nelabai to tikimasi. Pirma, mažesnė mokesčių našta bei jos planavimas, turto apsauga ir visiško konfidencialumo garantija buvo, ko gero,  pagrindiniai ofšorinių įmonių privalumai, leidę šioms įmonėms sparčiai išpopuliarėti. Todėl ofšorinės įmonės savininkui gali būti apskritai netikėta tai, jog informacija apie jo ofšorinę įmonę ar sąskaitą tolimosiose egzotiškose salose gali pasiekti VMI. Antra, dar labiau netikėta gali būti tai, jog įmonės pajamos būtų pripažintos jo asmeninėmis pajamomis. Trečia, VMI gavus informacijos apie deklaruotinas ofšorinių įmonių pajamas, pagal Lietuvos teisinį reguliavimą būtų priskaičiuojami mokesčiai ne nuo gauto pelno, bet nuo visų tokios įmonės pajamų. Taigi iškyla būtinybė ofšorinių įmonių savininkams kuo greičiau įvertinti pasinaudojimo aptartomis išimtimis galimybes, pakeisti įmonės nuosavybės struktūrą arba dar iki Naujųjų metų tiesiog likviduoti tokią įmonę ir uždaryti jos sąskaitą banke. Galimybių išlieka, tačiau jos tampa daug sudėtingesnės ir reikalauja reikšmingai didesnių investicijų.

 


[1] Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymas Nr. 1K-291, „Dėl Tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ 2004, Valstybės žinios,  Nr. 130-4684.

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2002 Nr. IX-1007, 2 str. 21 d.

[4] http://goldfm.lt/2016/04/11/mokesciu-prievoles-turintiems-ofsorines-imones/

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt