Print

Galimybės tarptautiniam verslui ir privačiam asmeniui: mokesčių planavimas ir įmonių steigimas Maltoje

2013-04-16 13:15
Publikacijos

Bankų krizei sudrebinus Kiprą, nemaža dalis investuotojų pradėjo ieškoti naujų alternatyvų – jurisdikcijų, kurios galėtų pasiūlyti palankią mokestinę aplinką bei stabilumą. Žinoma, Kipras ir toliau išliks populiarus, nes didelių pokyčių teisinėje jo sistemoje neatsirado, tačiau galima neabejoti, jog išpopuliarės ir kitos jurisdikcijos, kurios efektyviai bandys pritraukti mokesčių planuotojus ir pasiūlys ne ką mažiau patrauklias galimybes tiek verslui, tiek privatiems asmenis. Viena tokių jurisdikcijų – Malta. Istorinė, ekonominė, politinė bei teisinė šalies raida lėmė, jog Malta sugebėjo prisitaikyti prie kintančių ekonomikos sąlygų ir sukurti patrauklią investavimo aplinką. 2007 metais, pertvarkius šalies pajamų mokesčių sistemą, šiandien Malta investuotojams siūlo žemiausią efektyvų apmokestinimo lygį ES. Liberaliai vykdoma politika leidžia pasirinkti įvairius investavimo variantus ir įmonių steigimo schemas, kurios padeda maksimaliai sumažinti mokestinę naštą. Sėkmingai planuoti mokesčius padeda ir platus mokesčių sutarčių tinklas bei įvairių ribojimų, dažnai nustatytų kitose jurisdikcijose, panaikinimas. Maltą siūlo ir gana palankų pajamų apmokestinimo variantą gerovės planavimui itin dideles pajamas gaunantiems asmenims. Nepaisant to, siekiant gauti maksimalią ir realią naudą, visi galimi investavimo privalumai turi būti įvertinti adekvačiai, o galintys atsirasti ir kilti trūkumai bei grėsmės identifikuoti.

Finansų krizė ir dėl jos kilęs didžiulis politinis spaudimas lėmė, jog ne maža dalis pasaulio valstybių susirūpino savo sumažėjusiais finansiniais ištekliais. Įvairios šalys ėmėsi skirtingų priemonių, tačiau visų jų politika tapo panaši – už sėkmę nuo šiol visur reikia mokėti daugiau. Dėl to, šio proceso rezultatas įvairiose šalyse daugiau ar mažiau panašus: panaikintos tam tikros mokesčių lengvatos, padidinti tarifai, išplėstos mokesčių bazės, nustatyti nauji mokesčiai ar imtasi kitų priemonių, kuriomis padidintas efektyvus apmokestinimo lygis, nes stengiamasi užtikrinti, kad visi mokesčių mokėtojai sumokėtų jiems priklausančią mokesčių dalį. Tačiau, kaip nustatyti tai, kas yra ta priklausanti dalis? Daugiau pajamų gaunantys bei turto turintys asmenys ir taip sumoka daugiau mokesčių, tad kodėl jie turėtų būtų atpirkimo ožiu, jei valstybių politikai nesugeba suvaldyti finansų. Dėl to, ėmusis neadekvačių ir nepamatuotų priemonių, problema, ko gero, tik padidėjo, nes mokesčių mokėtojai tik dar intensyviau bando ieškoti būdų kaip teisėtai sumažinti savo mokestines prievoles. Tikslų pasikeikimui gali būti pasirinktos įvairios priemonės, tačiau svarbu pasirinkti tinkamas jurisdikcijas, kuriose būtų įmanoma jas įgyvendinti. Bankų krizei sudrebinus Kiprą, ne maža dalis investuotojų pradėjo ieškoti naujų alternatyvų – jurisdikcijų, kurios galėtų pasiūlyti palankią mokestinę aplinką bei stabilumą. Žinoma, Kipras ir toliau išliks populiarus, nes didelių pokyčių teisinėje jo sistemoje neatsirado, tačiau galima neabejoti, jog išpopuliarės ir kitos jurisdikcijos, kurios efektyviai bandys pritraukti mokesčių planuotojus ir pasiūlys ne ką mažiau patrauklias galimybes tiek verslui, tiek privatiems asmenis. Viena tokių jurisdikcijų – Malta.

Investavimas Maltoje. Kodėl tai verta?

Malta, kaip ir Kipras, ilgą laiką priklausė Britanijos kolonijinei imperijai, todėl bendrosios teisės tradicijos padaryta įtaka šiose šalyse vis dar ryškiai jaučiama, nepaisant to, jog didžioji dalis santykių sureglamentuoti įvairiais teisės aktais. Nors šiuo aspektu abi šalys panašios, tačiau anglai didesnę įtaką padarė Maltai: iki šiol viena iš valstybinių bei pagrindinė verslo kalba Maltoje yra anglų. Tai itin palengvina investavimo galimybes šioje šalyje. Malta taip pat nėra laikoma tiksline teritorija nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse bei atitinka visus EBPO standartus. Investuojant Maltoje, galima pasinaudoti visais bendros rinkos teikiamais privalumais, nes Malta 2004 metais, kaip ir Lietuva, įstojo į ES. Įvairias finansines operacijas palengvina ir tai, jog Malta 2008 prisijungė prie euro zonos. Be to, ne mažiau svarbu ir tai, kad nacionaliniai teisės aktai atitinka visus ES reikalavimus (direktyvas, reglamentus ir kt.), o nustatyta mokesčių užskaitymo sistema yra patvirtina Europos Komisijos. Maltos geografinė padėtis taip pat patraukli: salos išsidėsčiusios tarp pietų Europos ir šiaurės Afrikos, todėl šalis nuolat plėtoja ilgalaikius ryšius ne tik su Europos, bet ir Afrikos valstybėmis. Liberali užsienio politika bei vykdoma atvira rinkos ekonomika siūlo paltų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą su daugiau nei 60 valstybių, iš kurių dalis Lietuvoje laikomos net tikslinėmis teritorijomis, pavyzdžiui: Barbadosas, Honkongas, Meno sala, Džersis, Kuveitas, Libanas, San Marinas ar Jungtiniai Arabų Emyratai. Malta taip pat yra viena iš nedaugelio ES jurisdikcijų, siūlanti patrauklų mokestinį rėžimą. Pasinaudoti galima ne tik mokestinių sutarčių tinklu, bet ir tokiais privalumais: žemu apmokestinimo lygiu, palankiomis investavimo schemomis, PVM taupymo galimybėmis, įsigyjant ir registruojant laivus, orlaivius, jachtas, investavimo fondų formomis, lažybų internetu kompanijomis bei kitais privalumais. Taigi Malta turi visą reikiamą infrastruktūrą, kad galėtų būti naudojama kaip puikus investicijų centras.

Įmonių steigimas Maltoje per 24 valandas

Maltos teisė numato keletą steigiamų įmonių formų, tačiau investavimo bei mokesčių planavimo tikslais populiariausi yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Jie gali turėti dvejopą statusą: akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės. Holdingas taip pat priskiriamas prie ribotos atsakomybės juridinių asmenų. Tačiau Maltos įstatymuose nėra išskirta holdingo sąvoka, todėl skirtumas tarp holdingo ir komercinės veiklos nėra daromas ir įsteigta bei įregistruota įmonė Maltoje gali užsiimti tiek holdingo, tiek komercine veikla, tiek abiem jomis vienu metuĮmonių steigimas Maltoje pasižymi gana paprasta procedūra: jos privalo būti įregistruotos Maltos juridinių asmenų registre. Žinoma, dokumentai, kurie turės būti pateikiami registrui, priklausys nuo direktorių ir akcininkų pilietybės, tačiau paprastai įmonių registracija apima tokius veiksmus kaip: įmonės pavadinimo pasirinkimą (rezervavimą), sumos, skirtos įstatinio kapitalo apmokėjimui, įnešimą į vietinį banką, kuriame sąskaita turi būti atidaryta įmonės vardu, steigimo akto ir įmonės įstatų, pasirašytų steigėjų ar jų atstovų, pateikimą Maltos įmonių registrui. Jei visi minėti dokumentai atitinka reikalavimus ir yra tvarkingi, įmonės registracija viso labo užtruks tik apie 24-48 val.

Įmonės įstatinis kapitalas gali būti denominuotas bet kokia valiuta. Svarbu tai, kad jis atitiktų minimalaus kapitalo reikalavimus. Šiuo metu minimalus UAB įstatinis kapitalas yra 1165 eurai (apie 4023 litai), o AB – 46 000 eurų (apie 158 829 litai). Bent 20%, t.y. 233 eurai (apie 805 litai), UAB įstatinio kapitalo turi būti apmokėta ir pervesta į Maltos banko sąskaitą iki įmonės įregistravimo. Jei steigiama AB, tai iki jos registracijos turi būti apmokėta 25% įstatinio kapitalo, t.y. 23 000 eurai (apie 79 414 litų). Registruojant įmonę, priklausomai nuo įstatinio kapitalo dydžio, reikia sumokėti ir įmonės registravimo mokestį, kuris varijuoja nuo 245 eurų (apie 846 litų), kai įstatinis kapitalas neviršija 1500 eurų (apie 5179 litų) iki 2250 eurų (apie 7769 litų), kai įstatinis kapitalas yra 2,5 mln. ar daugiau eurų (apie 8,6 mln. litų). Ši suma taip pat turi būti sumokama iki įmonės įregistravimo registre. Minimalus akcininkų skaičius nėra nustatytas, tačiau rekomenduojama, kad bendrovė turėtų bent du akcininkus. Kadangi tuo atveju, jei įmonės akcijas valdys vienas asmuo, tokia įmonė bus laikoma vieno dalyvio bendrove (angl. a single member company) ir jai bus taikomi papildomi apribojimai, pavyzdžiui, reikės nurodyti pagrindinę komercinę veiklą ir pan. Taigi investavimas Maltoje ar mokesčių planavimas duotų efektyvesnį rezultatą, jei įmonė turėtų bent du akcininkus. Maltos teisė suteikia galimybę akcijas laikyti ne tik tiesiogiai, bet ir per patikėtinius, veikiančius atstovaujamųjų vardu. Dėl to tikrieji naudos gavėjai gali išsaugoti savo anonimiškumą ir identifikuoti jų būtų neįmanoma, nes nei steigimo dokumentuose, nei registre nebūtų nurodyti tikrieji savininkai. Nepaisant to, tikrieji akcijų savininkai privalės būti nurodomi atidarant sąskaitas bankuose, todėl visiško anonimiškumo nepavyks užsitikrinti.

Visos įmonės, steigiamos Maltoje, privalo turėti registracijos adresą šalyje. Šis adresas taip pat gali būti naudojamas ir kaip tos įmonės verslo vietos adresas. UAB turi turėti bent vieną direktorių, AB – du. Maltos teisės aktai nesuteikia galimybės skirti nominalų direktorių, tačiau direktoriumi gali būti ir kitas juridinis asmuo arba fizinis asmuo kuris nėra Maltos rezidentas. Vis dėlto, priklausomai nuo steigiamos įmonės pobūdžio, veiksmingo valdymo ir kontrolės tikslais, o taip pat ir dėl mokestinių aspektų naudingiau gali būti direktoriumi skirti asmenį, kuris yra Maltos rezidentas. Įmonė privalo turėti ir administratorių (sekretorių[-ę]), kuriuo gali būti tik fiziniais asmuo, nepriklausomai nuo pilietybės ar rezidavimo vietos. Bent kartą per metus turi įvykti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Jis gali būti sušaukiamas bet kurioje pasaulio vietoje, tačiau naudingiau jį sušaukti yra Maltoje, nes bus užtikrinami veiksmingo valdymo vietos ir kontrolės principo reikalavimai rezidavimo tikslais. Kiti reikalavimai, kuriuos įmonės privalo vykdyti: užsiregistruoti mokesčių mokėtoju, pelno mokesčio tikslais, teikti metinę pelno mokesčio deklaraciją, rengti metinius finansinės apskaitos dokumentus pagal Tarptautinius finansinės apskaitos standartus bei atlikti metinį auditą. Įmonės deklaracijas kartu su informacija apie pačią įmonę, jos akcininkus, įmonės valdomas akcijas ir buveines turi būti teikiam ir Maltos registrų centrui. Kartu su šia informacija, turi būti sumokamas ir metinis įmonės mokestis, kuris priklausomai nuo įstatinio kapitalo gali būti nuo 100 iki 1400 eurų (nuo 345 iki 4834 litų).

Palankus pelno apmokestinimas

Pelno mokesčio tikslais, mokesčių mokėtojais laikomos visos įmonės, kurios yra įregistruotos Maltoje, bei įmonės, kurių veiksmingo valdymo ir kontrolės vieta yra šalyje, nors jos įsteigtos ir užsienio šalyse. Visų šių įmonių visos pasaulinės pajamos bus apmokestinamos Maltoje. Pelno mokesčio tarifas, taikomas įmonėms yra 35%. Tačiau apmokestinimo sistema suteikia galimybę įmonės akcininkams susigrąžinti įmonės sumokėtus mokesčius. Dėl to efektyvus apmokestinimas sumažinamas nuo 0 iki 10%. Taip pat pažymėtina, jog kai kurios pajamų rūšys, tokios kaip dividendai, autoriniai atlyginimai ar tam tikros palūkanų rūšys yra visiškai neapmokestinamos. Akcininkams sugrąžinama iki 6/7, 5/7 arba 2/3 įmonės Maltoje sumokėtų mokesčių. Jokie papildomi mokesčiai akcininkų lygmeniu nėra nustatyti. Tai reiškia, kad įmonės išmokėdamos dividendus netaiko jokio išskaičiuojamojo mokesčio, o patys akcininkai nuo gautų dividendų taip pat nebeturi nieko mokėti. Taigi Maltoje akcininkų naudai faktiškai yra sukurta pilna užskaitymo sistema, panaikinanti bet kokias mokestines akcininkų prievoles.

Susigrąžinimo teisė suteikiama akcininkams, jei Maltos įmonė pateikė deklaraciją bei paskirstė galutinius, o ne tarpinius dividendus, o apie teisę gauti dividendus buvo informuotas mokesčių administratorius. Akcininkai, kurie ketina susigrąžinti mokesčius, taip pat turi būti registruoti mokesčių administratoriaus duomenų sistemose. Galiausiai, akcininkai turi pateikti prašymą mokesčių administratoriui ir per 14 dienų, jei prašymas atitinka teisės aktų reikalavimus, grąžinama atitinkama sumokėtų mokesčių dalis. Jei:

  1. dividendai išmokamai iš komercinės veiklos (t.y. prekybinės, paslaugų teikimo veiklos) pelno – gražinami 6/7 to, ką sumokėjo įmonė ir efektyvus mokesčio tarifas lieka tik 5 %;
  2. dividendai buvo išmokėti iš pasyvių pajamų arba autorinių atlyginimų – grąžinami 5/7 to, ką sumokėjo įmonė, ir efektyvus mokesčio tarifas lieka 10%;
  3. buvo pritaikyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties lengvata – grąžinami 2/3 to, ką sumokėjo įmonė ir galutinis efektyvus tarifas lieka 6,25%.

Tam tikrais atvejais galima susigrąžinti ir visus 100% sumokėtų mokesčių, o pelno mokesčio tarifą susimažinti iki 0%.. Visa tai lemia, kad Malta yra ta jurisdikcija, kuri taiko žemiausią efektyvų pelno apmokestinimo lygį ES. Malta, kaip jurisdikcija investicijoms, taip pat daugeliui gali būti patraukli ir dėl to, kad joje nėra dauguma apribojimų, kurie taikomi kitose jurisdikcijose. Pavyzdžiui:

1.   nėra išskaičiuojamųjų mokesčių dividendams, palūkanoms ir autoriniams atlyginimams išmokamiems ne rezidentams;

2.   nėra sandorių kainodaros, plonos kapitalizacijos bei užsienio kontroliuojamų asmenų taisyklių;

3.   galimos lengvatos įmonių grupėms;

4.   galima kreditas užsienyje sumokėtiems mokesčiams;

6.   nėra specialių kapitalo mokesčių steigiant ar likviduojant įmonę;

7.   nėra kapitalo mokesčių arba grynojo turto mokesčių.

Gerovės planavimas ir apmokestinimo ypatumai

Asmenys yra laikomi Maltos rezidentais, jei jie praleidžia 183 dienas per metus Maltoje. Ar asmuo bus pripažįstamas rezidentu, priklausys nuo tam tikrų faktorių, susijusių gyvenamąją vieta, įprastine gyvenamąja vieta bei nuolatine gyvenamąja vieta. Atitinkamai tokie asmenys privalės mokėti gyventojų pajamų mokestį Maltoje nuo visų savo gautų pasaulinių pajamų. Maltoje taikoma progresinė apmokestinimo sistema, kuri priklauso nuo per metus gautų pajamų dydžio. Tarifai svyruoja nuo 15% iki 35%. Tačiau Malta siūlo itin palankias apmokestinimo sąlygas itin dideles pajamas gaunantiems asmenims (angl. high net worth individuals – HNWI). Tokie asmenys neturi Maltoje gyventi nuolat, bet jiems nėra nustatytas ir minimalus gyvenimo laikotarpis Maltoje. Svarbiausia, kad jie negyventų jokioje kitoje šalyje ilgiau nei 183 dienas per metus, nes paprasčiausiai bus laikomi rezidentais toje kitoje jurisdikcijoje ir privalės mokesčius mokėti joje.

Itin dideles pajamas gaunantys asmenys, kurie neturi savo nuolatinės gyvenamosios vietos Maltoje, gali apsigyventi šalyje ir pasinaudoti jos siūlomais privalumais, nes gyventojų pajamų mokestis Maltoje tokiems asmenims ne mažiau patrauklus nei įmonių pelno apmokestinimas. Svarbu yra tai, kad tuo metu, kai suteikiamas šis statusas, tokie asmenys nėra nuolatiniai Maltos gyventojai ir neketina tokiais tapti per 5 artimiausius metus. Tokie asmenys turi Maltoje įsigyti gyvenamosios paskirties būstą už mažiausiai 400 000 eurų (apie 1,38 mln. litų) ar išsinuomoti už nemažiau kaip 20 000 eurų per metus (apie 69 056 litai) ir jame įprastai gyventi su šeima. Taip pat tokie asmenys turi turėti pakankamą ir pastovų pajamų šaltinį, kurio pakaktų pragyvenimui ir savo šeimos išlaikymui, būti apdraudę save ir išlaikomus savo šeimos narius privačiu sveikatos draudimu bei turėti gerą reputaciją. Trečiųjų šalių (ne ES/EEE/Šveicarijos) piliečiams yra išskiriami įvairūs papildomi reikalavimai, kuriuos asmenys privalės atitikti, kad galėtų naudotis specialiomis apmokestinimo taisyklėmis Maltoje.

Tam, kad asmuo galėtų pasinaudoti palankesniu apmokestinimu, jis turi pateikti Maltos mokesčių administratoriui prašymą, sumokėti 6000 eurų (apie 20 717 litų) įmoką ir gauti patvirtinimą, kad yra įregistruotas rezidentu mokesčių tikslais. Kai asmeniui suteikiamas dideles pajamas gaunančio gyventojo statusas, jam pradedamas taikyti toks mokestinis rėžimas:

  1. pajamos iš šaltinių užsienio jurisdikcijose, gautos Maltoje yra apmokestinamos, taikant 15% pajamų mokesčio tarifą, suteikiama galimybė kreiptis dėl mokesčių sutartyse numatytų lengvatų taikymo;
  2. pajamos gautos užsienio jurisdikcijose iš turto perleidimo Maltoje neapmokestinamos nepriklausomai nuo to, ar jos išmokamos į Maltą;
  3. asmuo turi mokėti minimalų metinį mokestį. Jo dydis priklauso nuo pilietybes: ES/EEE/Šveicarijos piliečiai moka 20 000 eurų (apie 69 056 litų) per metus, o už kiekvieną jų išlaikomą asmenį dar po 2500 eurų papildomai (apie 8632 litus), tuo tarpu trečiųjų šalių piliečiai per metus moka – 25 000 eurų (apie 86 320 litų), o už kiekvieną išlaikomą asmenį – 5000 eurų (apie 17 264 litų);
  4. naudos gavėjas ir jo sutuoktinis negali kreiptis dėl skirtingo apmokestinimo taisyklių taikymo;
  5. kitos apmokestinamosios naudos gavėjo pajamos apmokestinamos taikant 35% tarifą.

Investavimas Maltoje nesuteikia jokių garantijų

Maltos siūlomas apmokestinimo modelis gali pasirodyti patrauklus daugeliui potencialių investuotojų, tačiau net ES niekas negali garantuoti stabilumo – tereikia prisiminti Kipro bankų sektoriaus krizę. Žemas efektyvus apmokestinimo lygis gali labai vilioti, tačiau nereikia pamiršti, kad prieš tai reikės sumokėti kur kas daugiau – net 35% nuo gauto pelno. Įmokos turės būti mokamos avansu nuo praėjusio mokestinio laikotarpio pelno tris kartus per metus (iki balandžio 30 d., rugpjūčio 31 d. ir gruodžio 31 d.), o sumokama – ne mažiau kaip 90% viso metinio pelno mokesčio. Vėliau, iki liepos 30 d., turės būti pateikiama deklaracija, pagal kurios duomenis ir bus nustatytas galutinis pelno mokesčio dydis. Žinoma, kaip jau buvo minėta, didžiąją dalį mokesčių akcininkai po to galės susigrąžinti, tačiau ilgas laukimas padidina riziką. Visų pirma, iš karto faktiškai turės būti sumokama gana daug mokesčių. Ko gero, šiuo metu tik Prancūzija yra nustačiusi didesnį pelno apmokestinimo lygį. Taigi sumokama mokesčių dalis gali žymiai pakoreguoti finansinių operacijų ciklą ir atlikimą, įmonių veiklos kryptis, verslo modelį, o dėl to sumažinti ir Maltos patrauklumą. Antra, sumokėti mokesčiai įšaldomi santykinai ilgam laikotarpiui: sumokėjus pirmąjį avansinį mokėjimą, gali tekti ilgiau nei penkiolika mėnesių. Be to, mokesčiai bus grąžinami tik tuo atveju, jei visi deklaracijų, apskaitos ir kiti duomenys bus teisingi bei bus laikomasi Maltos teisės aktų reikalavimų. Taigi nėra 100% garantijos, kad didžioji dalis mokesčių galiausiai bus sugrąžinta. Šioje vietoje reikėtų grįžti ir prie stabilumo klausimo: niekas negali būti garantuotas, o taip pat niekas negali garantuoti, kad po kurio laiko teisės aktai nebus pakeisti, ypač, jei šalis susidurs su tam tikrais ekonominiais ar finansiniais sunkumais. Dėl to, investavimo galimybių naudą Maltoje reikėtų gerai pasverti prieš imantis skubotų veiksmų.

O gal ir toliau investavimas Kipre turėtų išsaugoti prioritetą?

Žinoma, nors Kipras šiuo metu ir negali pasigirti išgyvenantis geriausius savo laikus, tačiau ženklių investicinės aplinkos pokyčių šalis kol kas nežada. Lyginant su Malta, galima pastebėti, jog Kipre galima pasinaudoti panašiais privalumais: naryste ES, ekonominiais šalies ryšiais, vykdoma liberalia (bent jau iki šiol) politika, geografine padėtimi, dvigubo apmokestinimo sutarčių tinklu – taip pat įvairiu, nors kiek siauresniu nei Maltos – ir kitais privalumais. Įmonių steigimas Kipre ir jų valdymas taip pat gana panašus. Pagrindiniai skirtumai: nėra konkrečių reikalavimų minimaliam įstatiniam kapitalui, tačiau, steigiant tarptautinę verslo korporaciją (angl. International Business Corporation – IBC) minimalus įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 1710 eurų (apie 5904 litai), akcijos gali būti denominuotos tik eurais, įmonių registravimo metu pakanka apmokėti tik vienos akcijos vertę, registracija trunka iki trijų savaičių, o įmonę aptarnaujantis asmuo (sekretorius[-ė]) turi būti Kipro rezidentu. Kiti pagrindiniai teisės aktų reikalavimai sutampa abejose šalyse. Be to, Kipre, kaip ir Maltoje, taip pat taikomas metinis įmonių, įregistruotų šalyje mokestis. Skiriasi tik jo dydis, kuris šiuo metu yra apie 350 eurai (apie 1210 litai).

Tuo tarpu Kipro siūloma mokestinė aplinka gerokai skiriasi. Pelno mokestis Kipre: tarifas tik 10%, tačiau nėra jokios mokesčių susigrąžinimo galimybės akcininkų lygmeniu. Dėl to efektyvus apmokestinimo lygis Kipre didesnis, tačiau apmokestinimo pokyčių rizika turėtų ženkliai mažesnę įtaką ir nereiktų įšaldyti didelių sumų. Taigi galimybės verslo modeliams ir finansinėms operacijoms ženkliai įvairesnės. Pelno mokestis, nors ir mokamas avansinėmis įmokomis, tačiau jomis sumokama 75% viso metinio pelno mokesčio. Dėl to, Kipro įmonėms suteikiama dar daugiau galimybių pelno naudojimo planavimui. Jei Maltoje neapmokestinami dividendai, palūkanos ir autoriniai atlyginimai, tai Kipre 5% pelno mokestis taikomas gautiems autoriniams atlyginimams. Be to, Kipras, priešingai nei Malta, taiko užsienio kontroliuojamų asmenų taisykles. Dėl to, pelno mokesčio nuo palūkanų pavyks išvengti tik tais atvejais, jei kontroliuojančioji Kipro įmonė atitiks reikalavimus.

Fizinių asmenų, rezidentų, apmokestinimo principai taip pat sutampa. Gyventojų pajamų mokestis Kipre kaip ir Maltoje skaičiuojamas taikant progresinį pajamų apmokestinimą: didžiausias nustatytas galimas tarifas taip pat yra 35%, o rezidentai moka mokesčius nuo visų savo pasaulinių pajamų. Be to Kipras, kaip ir Malta, siekdamas privilioti užsienio jurisdikcijų rezidentus, jų atžvilgiu yra nustatęs palankesnį apmokestinimo režimą, kuris orientuotas į didesnes pajamas gaunančius asmenis. Asmenims, kurie nėra Kipro rezidentai ir kurie pajamų mokesčio tikslais savo nuolatinę gyvenamąją vietą perkelia į Kiprą, yra taikoma lengvata: 20% jų metinių darbo pajamų yra neapmokestinama arba neapmokestinamos visos pajamos, jei jos neviršija 8550 eurų (apie 29 500 litų) per metus. Tokia mokesčių lengvata galima naudotis 3 paeiliui einančius mokestinius laikotarpius. 50% metinių darbo pajamų bus neapmokestinama, jei asmuo neesantis Kipro rezidentu, perkelia savo nuolatinę gyvenamąją vietą į Kiprą ir pradeda dirbti pas Kirpo rezidentą. Tokia mokesčio lengvata bus taikoma 5 metus su sąlyga, kad metinės pajamos kiekvienu iš 5 mokestinių laikotarpių viršys 100 000 eurų (apie 345 280 litų). Dėl to, žinoma, jei bus tenkinamos ir papildomos sąlygos, nuolatinės gyvenamosios vietos perkėlimas į Kiprą, lyginant su Malta, gali būti finansiškai naudingesnis.

Vis dėlto, svarbu nepamirši, kad, renkantis konkrečias investavimo formas, steigiant juridinius asmenis ar perkeliant savo nuolatinę gyvenamąją vietą tiek į Kiprą, tiek į Maltą, galimi ir įvairūs papildomi teisės aktų reikalavimai, ribojimai ar draudimai. Dėl to, prieš imantis bet kokių veiksmų reikia atlikti išsamų investicinį ir mokestinį planavimą bei tinkamai įvertinti visus galimus trūkumus ir privalumus. Kiekvieno konkretaus atvejo atžvilgiu svarbu įvertinti įvairias rizikas, numatyti galimybes bei grėsmes. Taigi bet koks investavimas reikalauja – išsamesnės teisinės, mokestinės, ekonominės ar rizikų valdymo analizės. Dėl to, prieš priimant konkrečius sprendimus, reikia atlikti įvairias konsultacijas ir adekvačiai įvertinti esamą situaciją, lūkesčius, tikslus, o jų įgyvendinimui pasirinkti tinkamus būdus ir priemones. Dėl visų šių priežasčių, visa aukščiau patiekta informacija gali būti vertinama tik kaip gairės, kurios padėtų apsvarstyti galimas investavimo alternatyvas užsienio šalyse, o ne kaip teisinė konsultacija. Taigi, investavimui renkantis tiek Maltą, tiek Kiprą, tiek kitą jurisdikciją ar planuojant sugrąžinti investicijas į Lietuvą, svarbu pasitarti su kompetentingais specialistais.

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt