Print

Juridicon advokatas dalyvavo diskusijoje „Dalijimosi ekonomika: galimybės, iššūkiai, grėsmės“

2016-09-30 17:45
Teisės naujienos

Š.m. rugsėjo 29 d. LR Finansų ministerija suorganizavo viešą diskusiją tema „Dalijimosi ekonomika: galimybės, iššūkiai, grėsmės“. Diskusijoje dalyvavo Finansų ministrė gerb. R. Budbergytė, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Lietuvos Banko, Valstybinio turizmo departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, kiti dalyviai. Savo problemas išdėstė teikiančių profesionalios trumpalaikės NT nuomos administravimo ir tarpusavio skolinimosi paslaugas bendruomenių atstovai. Diskusijoje dalyvavo bei pasisakė ir advokatas, mokesčių konsultantas dr. Laimonas Marcinkevičius. Žemiau pateikiame pagrindinius mokesčių ir teisinius aspektus, kurie yra svarbūs, kalbant apie dalijimosi ekonomiką.

Dalijimosi (arba bendro vartojimo) ekonomika suprantama kaip verslo modeliai, kuriems vykdyti yra pasitelkiamos bendradarbiavimo platformos. Šiomis, paprastai specialiomis interneto platformomis, suteikiama atvira rinka laikinam prekių ir paslaugų, kurias dažnai teikia privatūs asmenys, naudojimui.[1] Sparčiai populiarėjant tokiems verslo modeliams visuomenei gerai žinomi dalijimosi ekonomikos įmonių pavyzdžiai: Uber (teikianti keleivių vežimo paslaugas), Airbnb (teikianti apgyvendinimo paslaugas) bei kitos įmonės sukuria didesnę pasiūlą rinkoje, suteikia vartotojams galimybę už paslaugas mokėti mažesnes kainas bei atsirasti naujoms paslaugoms. Tačiau kita vertus kaip teigiama Europos Parlamento atliktoje studijoje šiandien daugeliu atveju start-up‘ų dalijimosi ekonomikoje apmokestinimo klausimas yra neišspręstas. Egzistuojantys mokestiniai režimai nebuvo pritaikyti dabar besikuriančioms dalijimosi ekonomikos įmonėms.[2] Taigi bendro vartojimo ekonomika ne tik suteikia galimybių, bet ir kelia tam tikrus iššūkius, kurie aptariami ir šių metų birželio mėnesį Europos Komisijos išleistame komunikate[3].

1) Apmokestinimas. Minėtame dokumente pažymima, kad apmokestinimo požiūriu kaip ir visiems ekonominės veiklos vykdytojams, bendro vartojimo ekonomikos srityje veiklą vykdantiems subjektams taikomos apmokestinimo taisyklės. Šiomis taisyklėmis reglamentuojamas fizinių asmenų pajamų, įmonių pelno ir pridėtinės vertės mokesčių mokėjimas. Valstybės narės raginamos ir toliau paprastinti ir aiškinti mokesčių taisyklių taikymą dalijamajai ekonomikai. Rekomenduojama siekiant registruoti ekonominę veiklą ir lengvinti mokesčių surinkimą, dalijimosi ekonomikos platformoms glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinės valdžios institucijomis.

2) Konkurencija. Kol nėra atitinkamo aiškaus reguliavimo gali susiklostyti tokia situacija, kad iš esmės vienodas paslaugas teikiantys fiziniai asmenys ir įmonės yra traktuojami skirtingai įstatymų požiūriu. Įmonėms taikomi saugumo reikalavimai, mokestinis reguliavimas ir kiti reikalavimai, kuriuos turi atitikti įprastos įmonės. Tuo tarpu fiziniams asmenims, kurie verčiasi panašia veikla (Uber, Airbnb ar kt.) šių reikalavimų įgyvendinimo paprastai pavyksta išvengti. Baiminamasi, kad tokios nevienodos sąlygos panašią veiklą vykdantiems asmenims (įmonėms ir fiziniams asmenims) gali kurti prielaidas nesąžiningai konkurencijai.[4]  Spręsti šią situaciją Europos Komisija siūlo konstatuodama, kad  reikalavimai gauti verslo leidimus ar licencijas paslaugų teikėjams turėtų būti taikomi: tik jei tai tikrai būtina siekiant atitinkamų viešojo intereso tikslų ir tuomet, kai bendro vartojimo įmonės veikia kaip vartotojų ir faktinių paslaugų (pvz., transporto ar apgyvendinimo) teikėjų tarpininkės. Kaip pažymi Europos Komisija visiškas veiklos uždraudimas turėtų būti taikomas tik jei nebėra kitos išeities. Be to, valstybės narės turėtų atskirti privačius nereguliariai paslaugas teikiančius asmenis ir profesionalius paslaugų teikėjus, pvz., nustatydamos ribas pagal veiklos mastą.

3)  Atsakomybė. Europos Komisija pateikia siūlymus, kad bendradarbiavimo platformos gali būti atleistos nuo atsakomybės už informaciją, kurią jos saugo paslaugų teikėjų vardu. Tačiau jos nėra atleidžiamos nuo atsakomybės už visas savo pačių siūlomas, pvz., mokėjimo, paslaugas. Europos Komisija skatina bendradarbiavimo platformas ir toliau imtis savanoriškų veiksmų kovoti su neteisėtu turiniu internete ir didinti pasitikėjimą.[5]

4)  Veiklos kontrolė/stebėsena. Dalijimosi ekonomikos įmonėse veikia sistema, kuria platformų naudotojai gali vertinti vieni kitų paslaugas ir ji atlieka veiksmingą savireguliavimo funkciją. „Daugėja atvejų, kai interneto reputacijos sistemos, kurios atlygina už gerą elgesį ir baudžia už blogą, atlieka tą funkciją, už kurią įprastai yra atsakingas teisinis reguliavimas“, – dėsto Davidas Hantmanas, pasaulinės „Airbnb“ strategijos vadovas.[6] Europos Komisija ketina sukurti stebėsenos sistemą, pagal kurią bus stebima reglamentavimo aplinkos raida ir ekonomikos bei verslo pokyčiai. Šia stebėsena bus siekiama stebėti paslaugų kainų ir kokybės tendencijas ir nustatyti galimas kliūtis bei faktines problemas, pirmiausia tokias, kurios kyla dėl skirtingų nacionalinių teisės aktų arba reglamentavimo spragų.[7]

Atsižvelgiant į aptartas tokių įmonių sukuriamas galimybes sudėtinga įsivaizduoti atvejus, kuriais galėtume kalbėti apie bendro vartojimo ekonomikos įmonių veiklos uždraudimą. Dar daugiau, manytina, kad būtų reikalinga peržiūrėti ir prireikus pakeisti esamus teisės aktus vadovaujantis Europos Komisijos gairėmis tam, kad bendro vartojimo ekonomikos srityje veiklą vykdantiems subjektams taikomos apmokestinimo taisyklės bei teisės normos, susijusios su konkurencija, veiklos kontrole bei atsakomybe būtų kuo paprastesnės ir aiškesnės. Svarbiausia, kad jos padėtų mokesčių mokėtojams veiksmingai, minimaliomis pastangomis įvykdyti savo mokestines prievoles bei sudarytų sąlygas bendro vartojimo ekonomikos įmonėms plėtoti savo veiklą.



[1] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui, Briuselis, 2016 06 02.

[3] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui, Briuselis, 2016 06 02.

[5] http://europa.eu/rapid/press-release_IP-16-2001_lt.pdf

[7] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui, Briuselis, 2016 06 02.

 

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt