Print

Išvykimo iš Lietuvos deklaravimas – ką, kaip ir kada padaryti?

2014-09-04 16:00
Gidai

Žmonių mobilus gyvenimo būdas jau nieko nebestebina. Šiandien į užsienio šalis vykstama ne tik studijuoti, dirbti ar aplankyti ten įsikūrusių draugų ar giminių. Vis dažniau šeimos pradeda gyveni globalų gyvenimo būdą, kai vieni šeimos nariai gyvena vienoje valstybėje, dirba kitoje, o jų verslas ar nekilnojamas turtas sutelktas trečioje šalyje. Ne retam tai tapo kasdienybės dalimi. Tačiau, dar ir dabar galima prisiminti, kaip visai ne seniai, prieš keletą metų, Lietuvoje kilo kone visuotine pasipiktinimo banga, kai 2009 m., pasikeitus privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų mokėjimo tvarkai, ne maža dalis svetur išvykusių lietuvių pirmą kartą išgirdo apie pareigą deklaruoti savo išvykimą. Ne daugelis suprato, kodėl, pakeitus reglamentavimą, jiems priskaičiuojamos PSD sumos, kodėl jie apskirtai turi kažką deklaruoti, kur, kada ir kaip tai padaryti. Šiandien, praėjus jau daugiau nei 5 metams, klausimų kyla mažiau, tačiau ne retai vis dėlto nėra aišku, nuo ko pradėti, kur pasidomėti ar kada tai padaryti. Žinoma, tai nesunku suprasti, nes skirtingas procedūras reglamentuoja skirtingi teisės aktai, jos atliekamos skirtingose institucijose, skirtingais terminais, o pačios institucijos ne retai vadovaujasi ir jose jau susiklosčiusia tokių procedūrų vykdymo praktika. Vis dėlto, asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ir nenorėdami vėliau turėti nereikalingų rūpesčių, turėtų pasidomėti savo pareigomis ir laiku informuoti atitinkamas institucijas.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Remiantis asmenų migraciją reguliuojančiais teisės aktais, Lietuvos piliečiai, ES piliečiai ir nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai išvykdami ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui iš Lietuvos turi deklaruoti savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ši procedūra turi būti atliekama likus 7 darbo dienoms iki numatyto išvykimo. Deklaravimas turi būti atliekamas seniūnijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkamoje savivaldybėje, jei gyvenamoji vieta buvo deklaruota savivaldybės patalpose. Gyvenamosios vietos pasikeitimo deklaravimas gali būti atliekamas ir Lietuvos konsulinėje atstovybėje ar ambasadoje, jei išvykus į užsienio šalį joje išbūta ilgiau nei 6 mėnesius bei neketinama artimiausiu metu grįžti į Lietuvą. Lietuvos piliečiai šią procedūrą gali atlikti ir tiesiog internetu, identifikavę savo tapatybę per internetinės bankininkystės paskyrą arba turintys naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelę ir skaitytuvą. Atkreiptinas dėmesys, jog gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atliekamas tik asmeniškai, todėl šių procedūrų negalės atlikti įgaliotinis – net ir turintis notaro patvirtiną įgaliojimą. Be to, svarbu nepamiršti ir savo nepilnamečių vaikų, jei jie taip pat drauge išvyksta – tėvų gyvenamosios vietos deklaravimas savaime nekeičia vaikų gyvenamosios vietos. Tokiu atveju, tėvai šias deklaracijas turi pateikti ir už juos.

Ypatybės aktualios ES piliečiams ir užsieniečiams

Užsieniečiams ar ES piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, ši procedūra kiek sudėtingesnė, nes deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimo internetu jie neturi galimybės. Užsieniečiai ir ES piliečiai – tai padaryti gali tik asmeniškai atvykę į seniūniją, savivaldybę ar Lietuvos ambasadą (konsulinę įstaigą). Žinoma, kartu su jais gali dalyvauti ir jų atstovas. Be to, gyvenamosios vietos deklaravimas užsienio valstybėje, yra pagrindas Migracijos departamentui priimti sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, todėl tai padarę ES piliečiai į Lietuvą galės atvykti ir būti čia ne ilgiau kaip 3 mėn. paeiliui, o užsieniečiai tik turėdami atitinkamą vizą ir ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kitoje šalyje įgijus leidimą nuolat gyventi, užsienio šalies įstaigos tokią informaciją pateikia Lietuvos migracijos institucijoms, o tai, net jei ir nebuvo deklaruotas gyvenamosios vietos pasikeitimas, taip pat sudaro pagrindą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes vienu metu galima turėti leidimą nuolat gyventi tik vienoje šalyje.

Užsieniečiai ar ES piliečiai, turintys leidimus gyventi nuolat, išvykstantys iš Lietuvos ir deklaravę savo gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat asmeniškai atvykę į Migracijos departamentą (kartu galimas ir atstovo dalyvavimas) turi grąžinti šį leidimą. Nors terminų bei sankcijų už leidimo negrąžinimą nėra numatyta, tačiau leidimo negrąžinimas vėliau gali būti kliūtis gauti naują leidimą gyventi Lietuvoje ar vizą. Kadangi gyvenamosios vietos pasikeitimo deklaravimui būtina pateikti leidimą gyventi nuolat, tai grąžinti šį leidimą patartina jau po to, kai bus deklaruotas gyvenamosios vietos pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys, kad grąžinant šį dokumentą bus paprašyta pateikti ir prašymą, kuriame būtų nurodyta, dėl kokios priežasties grąžinamas leidimas (pvz., dėl to, kad išvykstama iš Lietuvos arba kad kitoje šalyje įgytas leidimas gyventi nuolat), asmens tapatybės dokumentą, bei naują leidimą gyventi užsienio šalyje, jei toks buvo įgytas.

Grąžinti leidimą galima ir Lietuvos ambasadoje (konsulinėje įstaigoje), jei to nebuvo spėta padaryti iki išvykimo. Grąžinant leidimą ambasadoje (konsulinėje įstaigoje), turės būti atliekami du atskiri veiksmai: reikės deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimą (šie duomenys bus perduoti Lietuvos Respublikos gyventojų registrui) bei pareikti prašymą ir kartu su juo grąžinti leidimą (ši informacija bus perduota Migracijos departamentu). Atsižviegiant į tai kad vieno apsilankymo Lietuvos ambasadoje (konsulinėje įstaigoje) metu galima sutvarkyti abu formalumus – užsieniečiams ir ES piliečiams patartina tai atlikti būtent Lietuvos ambasadose (konsulinėse įstaigose), ypač, jei po išvykimo, artimiausiu metu nėra palankių galimybių grįžti į Lietuvą.

Asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracija

Taip pat prieš išvykstant tiek Lietuvos piliečiai, tiek ES piliečiai, tiek užsieniečiai, jei jie buvo laikomi nuolatiniais gyventojais Lietuvoje mokesčių tikslais (rezidentais), Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) turi pateikti galutinai iš Lietuvos išvykstančio asmens pajamų mokesčio deklaraciją (GPM308 formą, jos 8 laukelyje nurodant požymį „Galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo“). Ši deklaracija gali būti pateikta elektroniniu būdų per EDS, taip pat šią formą galima užpildyti kompiuteriu ir atspausdinti ar atspausdinus užpildyti ranka bei pateikti VMI skyriui, nuvykstant į jį (tai gali padaryti ir atstovas) arba nusiunčiant registruotu laišku. Svarbu, kad ši deklaracija būtų pateikta likus dienai iki išvykimo. Iki šios datos taip pat turi būti sumokėti ir visi apskaičiuoti bei deklaracijoje deklaruoti mokesčiai. Neįvykdžius šios pareigos, remiantis administracinių teisės pažeidimų kodeksu, gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 500 Lt dėl deklaracijos nepateikimo. Be to, kadangi deklaracijoje deklaruojamos visos pajamos gautos iki išvykimo iš Lietuvos ir nuo jų sumokami atitinkamai apskaičiuoti mokesčiai, VMI gali skirti baudą, sudarančią nuo 10 iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių sumos, apskaičiuoti delspinigius. Tas pats pažymėtina ir apie PSD įmokas.

Būtent šios deklaracijos pateikimas sukelia mokestines teisines pasekmes, jei asmuo išvyko iš Lietuvos einamaisiais kalendoriniais metais (einamuoju mokestiniu laikotarpiu) neišbuvęs 183 d. – nuo deklaracijoje nurodytos išvykimo datos toks asmuo nebėra laikomas Lietuvos nuolatiniu gyventoju (rezidentu) mokesčių tikslais. Dėl to, priešingai, nei būnant Lietuvos nuolatiniu gyventoju (rezidentu), Lietuvoje apmokestinamos nebe visos jo pasaulinės pajamos, o tik tam tikros pajamų rūšys, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir kurių baigtinis sąrašas yra numatytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 5 straipsnyje. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai, nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje nuomos pajamos, palūkanos, įskaitant indėlių palūkanas bankuose, viršijančias 10 000 Lt, autoriniai atlyginimai, darbo užmokestis, direktoriaus atlyginimas ir pan. Apmokestinant visas šias pajamas, Lietuvoje bus taikomas 15 proc. GPM tarifas, nebent su ta valstybe, į kurią išvyktų asmuo ir kurios nuolatiniu gyventoju mokesčių tikslais (rezidentu) jis taptų, būtų sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, o joje būtų numatytos palankesnės (mažesnės) apmokestinimo sąlygos. Šiuo metu Lietuva turi sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su 51 valstybe, o šių sutarčių skaičius nuolat didėja. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog tam, kad būtų galima pasinaudoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytomis palankesnėmis apmokestinimo sąlygomis, būtina gauti užsienio šalies mokesčių administratoriaus pažymą ar jo patvirtintą VMI formą, kad asmuo atitinkamu mokestiniu laikotarpiu buvo rezidentu mokesčių tikslais toje šalyje. Pažymėtina, kad tokios pažymos negalioja į ateitį, todėl jas teks išsiimti kiekvienais metais.

Atkreiptinas dėmesys, kad, jei gyventojas prieš išvykimą tais kalendoriniais metais (mokestiniu laikotarpiu) išbuvo Lietuvoje ilgiau nei 183 d., tai toks gyventojas taip pat privalo pateikti VMI ir metinę GPM deklaraciją (GPM308 formą) už visus tuos kalendorinius metus, kuriais jis galutinai išvyko iš Lietuvos ir joje deklaruoti visas savo pajamas (tiek gautas Lietuvoje, tiek užsienyje). Ši deklaracija turi būti pateikta ir GPM nuo visų gautų pajamų turi būti sumokėtas iki kitų kalendorinių metų (mokestinio laikotarpio) gegužės 2 d. (atsižvelgiant į tai, kad gegužės 1 d. – valstybinė šventė Lietuvoje).

Mokesčių apskaičiavimo ypatumai

Aptariant mokestines pasekmes, tai pat pažymėtina, kad skaičiuojant GPM bazę ne nuolatiniam Lietuvos gyventojui (ne rezidentui) mokesčių tikslais iš jo gautų pajamų nebegali būti atskaitomos gyvybės draudimo įmokos, įmokos į pensijų fondus, būsto kreditui sumokėtos palūkanos, už profesinį mokymą ir (ar) studijas sumokėtos sumos. Tokiam asmeniu nėra taikomas ir mėnesinis NPD, nes jam pagal GPMĮ gali būti taikomas tik metinis NPD. Tam kad metinis NPD būtų pritaikytas toks nenuolatinis Lietuvos gyventojas (ne rezidentas) turi pateikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją (GPM308 formą).

Taip pat svarbu tai, jog išvykimas nedaro jokios įtakos kitoms išvykstančio asmens mokestinėms prievolėms Lietuvoje. Jei išvykstantis asmuo Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 1 mln. litų, žemės jam ir toliau teks mokėti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, o paveldėjus registruotino turto Lietuvoje – čia sumokėti ir paveldėjimo mokesčius. Žinoma, visada svarbu pasitikrinti ar su atitinkama užsienio šalimi nėra sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, o jei yra – tai ir pasidomėti, kurios šalies apmokestinimo taisyklės pagal ją bus taikomos konkrečiu atveju.

Dažnai galvojama, kad visos šios procedūros yra analogiškos ir kad atlikus tik vieną iš jų – kyla visos atitinkamos pasekmės. Tačiau toks požiūris nėra teisingas. Visų pirma, gyvenamosios vietos pasikeitimo deklaravimas galioja tik į ateitį – jis nesukelia jokių retrospektyvių padarinių. Jei nėra pateikiama ši deklaracija vėliau, klius dvigubo apmokestinimo rizikai, gali kilti sunkumų įrodant, kad asmens gyvenamoji vieta pasikeitė – persikėlė iš Lietuvos į kitą užsienio šalį. Tam gali prireikti pateikti įvairius papildomus dokumentus, kad būtų įrodyta, kaip ir kada pasikeitė gyvenamoji vieta. Be to, kaip jau buvo minėta, vėliau tai gali sukelti sunkumų norint gauti leidimus ar vizas.

VMI nepateikus galutinai iš Lietuvos išvykstančio asmens deklaracijos, tai gali būti traktuojama, kaip nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas Lietuvoje ir toks asmuo gali būti toliau laikomas Lietuvos rezidentu, čia gali būti apmokestinos jo pajamos, priskaičiuotos PSD sumos. Be to, galutinai iš Lietuvos išvykstančio asmens deklaracija yra svarbi, nes ji VMI tarnauja kaip pirminis dokumentas nustatinėjant asmens rezidavimo vietą. Nors VMI deklaruoti išvykimą galima ir atgaline data, tačiau tai nepatartina, nes tokiu atveju gali prireikti papildomų dokumentų, kurie patvirtintų išvykimą atgaline data. Bet kuriuo atveju rekomenduotina visus formalumus atlikti prieš išvykimą, nes vėliau tai gali lemti tik papildomą laiko gaišimą, nereikalingas išlaidas, bandant įrodyti išvykimo faktą.

Pabaigai

Papildomai pagal konkrečią situaciją, atsižvelgiant į galimus įsipareigojimus Lietuvoje, apie išvykimą gali būti naudinga pranešti ir bankams, daugiabučių namų būtų savininkų bendrijai, sodininkų bendrijai, darbdaviui, organizacijoms/įstaigoms, kurios turi išvykstančiojo asmens kontaktinius duomenis. Tai gali būti ne tik būtina, bet ir naudinga – nes taip būtų užtikrinama, kad visa svarbi informacija išvykusį asmenį užsienyje pasieks tinkamai ir laiku.

Svarbu nepamiršti visur iš anksto užsiregistruoti, nes laukiant eilėse institucijose gali tekti sugaišti ne vieną valandą. Registracija kai kuriose institucijose galima ir internetu. Susijusios informacijos galite rasti čia.

 

Papildomai atkeiptinas dėmesys, kad ši publikacija nėra teisinė konsultacija, o bendro pobūdžio informacija, apžvelgianti galiojantį teisinį reguliavimą. Todėl prieš atlikdami konkrečius veiksmus pasidomėkite, ar nėra pakeisti teisės aktai arba pasikonsultuokite su šios srities specialistais.