Print

Darbo kodekso naujovė: projektinio darbo sutartis

2015-10-21 11:15
Teisės naujienos

2015 m. spalio 15 d. Seimas pradėjo svarstyti naująjį socialinį modelį reguliuojančius įstatymų projektus. Naujajame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte (toliau - Darbo kodekso pakeitimo projektas) keičiamos ir nuostatos dėl terminuotų darbo sutarčių, įtraukiama naujų sutarčių rūšių. Viena iš naujovių Lietuvos darbo teisėje – projektinio darbo sutartis, kurios reguliavimas aktualus ne tik projektinėms organizacijoms, vykdančioms unikalius projektus ir siekiančioms laikinai samdyti specialistus, turinčius reikalingų įgūdžių ir kvalifikaciją konkrečiam rezultatui pasiekti. Iki šiol viešai projektinio darbo sutartis nebuvo tyrinėta, apsiribojama tik šios naujos darbo sutarties rūšies sąvokos paminėjimu. Todėl šiame straipsnyje nagrinėsime projektinio darbo sutartį.

Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 65 straipsnyje išvardintos aštuonios darbo sutarčių rūšys[1]. 65 straipsnio 6 punktas numato projektinio darbo sutartį. Darbo kodekso pakeitimo projekte, kuris Seime įregistruotas 2015 birželio 12 d., šeštasis skirsnis reguliuoja naujai įtvirtinamą darbo sutarčių rūšį – projektinio darbo sutartį. Projektinio darbo sutarčiai skiriami keturi straipsniai. Reguliuojami šie klausimai: projektinio darbo sutarties sąvoka ir turinys, darbo laiko norma, darbo režimas ir darbo sąlygos, apmokėjimas už darbą ir projektinio darbo sutarties pasibaigimas. 

Projektinio darbo sutarties sąvoka

Darbo kodekso projekto 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad projektinio  darbo  sutartis  yra terminuota darbo  sutartis,  kuria  darbuotojas  įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko  režimu  darbovietėje  arba  už  darbovietės  ribų,  o  darbdavys  įsipareigoja  už  ją sumokėti sulygtą atlyginimą. Pagal Darbo kodekso pakeitimo projektą, darbuotojui, dirbančiam pagal projektinio darbo sutartį, leidžiama savo darbo laiką skirstyti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant minimaliojo poilsio laiko ir maksimaliojo darbo laiko ribojimų (reguliuojamų Darbo kodekso pakeitimo projekto VIII skyriuje).

Be to, pagal 88 straipsnio 2 dalį, šalys, sudarydamos projektinio darbo sutartį, turi apibrėžti konkretų projekto rezultatą, nustatyti jo pabaigą ar jos nustatymo sąlygas. Kaip minėta, projektinio darbo sutartis bus terminuota ir jos maksimalus terminas turės būti nustatomas taip:

1. sudarant darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu – iki 2 metų;

2. laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį, kai darbuotojas, susitaręs su darbdaviu, sudaro kitą darbo sutartį su darbdavio įmonių grupės įmone ar kitu darbdaviu – iki 5 metų;

3. sudarant susitarimą dėl projektinio darbo galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai – iki 2 metų.

Darbo kodekso pakeitimo projektas taip pat nustato, jog susitarimui dėl projektinio darbo galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai šeštojo skirsnio nuostatos bus taikomos mutatis mutandis.

Darbo kodekso pakeitimo projekto 31 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo pavaldumas darbdaviui pagal darbo sutartį reiškia darbo funkcijos vykdymą, darbdaviui turint teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojui paklūstant darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Manytina, kad ir darbuotojas, nors įdarbintas tik konkrečiam projektui vykdyti, taip pat turėtų laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos, pavyzdžiui, darbdavio patvirtintos projektų valdymo tvarkos, viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių ir pan.

Esminiai skirtumai tarp terminuotos sutarties ir projektinio darbo sutarties

Pagal dabar galiojantį terminuotos darbo sutarties reguliavimą, terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma ne ilgiau kaip penkeriems metams (Darbo kodekso 109 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu Darbo kodekso pakeitimo projekto 67 straipsnio 1 dalis nustato, jog maksimalus darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis. Be to, 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą dėl termino darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip treji metai – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip atitinkamai už penkias ar dešimt darbo dienų. Taip pat, jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus dėl jos termino, darbuotojui išmokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Tuo tarpu projektinio darbo sutarties normose nenumatyta, jog darbdaviui sudarius kelias projektinio darbo sutartis su tuo pačiu darbuotoju tam tikru laikotarpiu vieną po kito, ši darbo sutartis taptų neterminuota. Manytina, kad tokiu reguliavimu būtų išplečiama galimybė projektinėms organizacijoms (ar kitoms įmonėms, kurios projektus vykdo ne nuolat, o tam tikrais atvejais įgyvendinančioms pavienį projektą) pasibaigus vienai projektinio darbo sutarčiai, kito projekto metu samdyti tą patį darbuotoją sudarant kitą projektinio darbo sutartį. Praktikoje gali susidaryti situacija, jog to paties asmens įgūdžių, kvalifikacijos prireiks keliuose projektuose, kurie bus vykdomi vienas po kito, nepraėjus ilgesniam laikotarpiui. Taip pat Darbo kodekso projekte nėra įtvirtinto maksimalaus projektinio darbo sutarčių, kurios buvo sudarytos viena po kitos, termino. Pažymėtina, jog nuostatos dėl maksimalios terminuotos sutarties trukmės ir terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmės (nustatytos Darbo kodekso pakeitimo projekto 67 straipsnyje ir 68 straipsnio 2-5 dalyse) projektinio darbo sutartims taip pat nebus taikomos.

Projektinio darbo santykių įforminimas

Projekto vykdymo laikotarpiui įdarbinamas darbuotojas, prieš pradėdamas dirbti, turės gauti iš darbdavio pagrįstą ir teisingą informaciją apie savo būsimas pareigas vykdant projektinę veiklą įmonėje[2]. Kokiu būdu šios pareigos bus nustatomos ir pateikiamos būsimam darbuotojui susipažinti? Manytina, kad vienas iš būdų, įforminantis projekto nario priėmimą, galėtų būti paskyrimo dokumentai, pvz., direktoriaus įsakymas dėl darbuotojo priėmimo, kuriame tiksliai įvardijama, kokį projektą šis asmuo vykdys bei nurodama, už kokias projekto sritis (procesus) darbuotojas bus atsakingas.

Kaip turėtų būti įforminama projektinio darbo sutartis? Ar be bendrųjų sąlygų, bus reikalaujama įtraukti ir papildomas, pvz., tam tikrus duomenis apie vykdomą projektą? Išskyrus reikalavimą darbo sutartyje nustatyti konkretų projekto rezultatą, nustatyti jo pabaigą ar jo nustatymo sąlygas, bei vidutinį darbo valandų skaičių per savaitę (Darbo kodekso pakeitimo projekto 89 straipsnio 1 dalis) kitų sąlygų kurios turės būti įtrauktos į sutarties tekstą, kai darbdavys ir darbuotojas sudarys būtent projektinio darbo sutartį, Darbo kodekso projektas nenustato.

Išanalizavę užsienio šalių įmonių darbo sutarčių su darbuotojais, samdomais vykdyti konkretų įmonės projektą, pavyzdžius, pastebėjome, kad šiose sutartyse be bendrųjų nuostatų, būdingų ir Lietuvos darbo santykiams, gali būti pateikiama ši informacija: pvz., projekto vadovui tenka atsakomybė už jam projekto vykdymui skirtą turtą; projektų vadovas rengia ir teikia derinti ir tvirtinti įmonės vadovui įgyvendinamų projektų preliminarių ir faktinių išlaidų sąmatas. Jei darbo sutartis sudaroma su projekto vadovu, duomenys apie patį projektą užsienio šalių darbo sutartyse dažniausiai neįtraukiami. Projektų koordinatoriui numatomos šios pareigos: vadovo nustatytais terminais teikti visapusiškas ataskaitas apie pasiektus rezultatus ir žinias, įgytas jo paties, vykdant tyrimą tiek darbo valandomis, tiek dirbant viršvalandžiais; turi dalyvauti projekto valdymo, planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo veikloje; taip pat nustatoma pareiga ruošti reguliarias projekto eigos ataskaitas, atitinkančias užsakovų, projekto valdymo komandų ir atitinkamų valstybinių institucijų reikalavimus; be to, projekto koordinatorius turi užtikrinti atvirą ir savalaikę komunikaciją tarp visų projekto vykdytojų ir projektu suinteresuotų šalių ir kt.

Italijos darbo įstatyme 2013 m. taip pat įtvirtinta projektinio darbo sutartis. Nurodoma, kad toks susitarimas negali būti sudaromas dėl žemos kvalifikacijos darbo ar pasikartojančio pobūdžio darbo funkcijų vykdymo. Taip pat įtvirtintas reikalavimas projektinio darbo sutartyje tiksliai apibrėžti patį projektą ir tikėtiną jo galutinį rezultatą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo projekte nėra įtraukti jokie reikalavimai darbdavio vykdomam projektui ir jo aprašymui konkretaus darbuotojo projektinio darbo sutartyje. Be to, Italijos teisėje numatoma, kad siekiant užkirsti kelią diskriminacijai, projektiniai darbuotojai turėtų gauti ne mažesnius darbo užmokesčius nei tame pačiame ūkio sektoriuje dirbantys darbuotojai pagal kolektyvines sutartis, pasirašytas socialinių partnerių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo projekte darbuotojo, dirbančio pagal projektinio darbo sutartį, darbo užmokestis nesiejamas su konkrečiu ūkio sektoriumi ar kolektyvinėmis sutartimis. Pagal Darbo kodekso projekto 90 straipsnio 1 dalį, tokiam darbuotojui suteikiama teisė gauti ne mažesnį nei minimalus valandinis atlygis pagal darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą. Pagal Italijos darbo teisę darbdavys gali nutraukti projektinio darbo sutartį prieš jos terminą, jei darbuotojo dėl profesinių įgūdžiai nesugebės pasiekti projekto rezultato. Pats darbuotojas nutraukti projektinio darbo sutartį prieš terminą gali atsižvelgiant į sąlygas, numatytas pačioje darbo sutartyje[3]. Kalbant apie pakeitimus Lietuvos darbo teisėje, paminėtina, jog Darbo kodekso pakeitimo projekte nėra numatyta specialių normų, skirtų išimtinai projektinio darbo sutarties nutraukimui.

Reikalavimai projektui ir darbdaviui

Darbo kodekso pakeitimo projektas taip pat neapibrėžia projekto sąvokos.  Projekto sąvoka tiek literatūroje, tiek praktikoje apibūdinama labai įvairiai, pvz., kaip laikina veikla, griežtai apribota tiksliais pradžios ir pabaigos terminais; kaip susitarimas, turintis tam tikrus tikslus; kaip dokumentas, finansiškai, techniškai ir socialiai pagrindžiantis ateities tikslus; kaip sistema, apimanti suformuluotus tikslus, kuriems realizuoti sukuriami objektai, diegiami technologiniai procesai, nustatomi reikalingi ištekliai, numatomi valdymo sprendimai ir priemonės jiems įgyvendinti[4]. Kitų mokslininkų nuomone, projektas – kompleksinės, koordinuojamos, vienkartinės pastangos, apribotos laiko, biudžeto, išteklių ir kryptingų atlikimo specifikacijų, skirtos patenkinti vartotojo poreikius[5].

Atkreiptinas dėmesys, kad projektinė veikla gali būti įforminama tiek labai primityviai (nustatant tik projekto pavadinimą, vadovą, vykdytojus, terminus, projekto galutinį rezultatą), tiek labai formalizuotai ir detaliai (nurodant projekto tikslus, biudžetą, išskaidant projektą į keletą stadijų, apibrėžiant kiekvieną iš procesų, kiekvieno smulkaus veiksmo vykdytoją bei jo asmeninės atsakomybės apimtį, numatant projekto kontrolės mechanizmus, rezultatų įvertinimą ir pan.). Be to, jeigu įmonė projektus įgyvendina nuolatos (projektinė organizacija), ji turėtų būti pasitvirtinusi projektų valdymo tvarką ar bent atskirų jo procesų įgyvendinimo taisykles (pavyzdžiui, pirkimų organizavimo ir vykdymo taisykles). Šiuo metu nėra oficialių komentarų apie reikalavimus projektui su darbuotoju sudarant projektinio darbo sutartį. Be to, nėra aišku, ar bus nustatyti kokie nors ribojimai pačiam darbdaviui, ketinančiam samdyti darbuotojus pagal projektinio darbo sutartis (pvz., kad tik tam tikrose srityse besispecializuojančios įmonės turės tokią teisę).

Darytina išvada, jog projektinio darbo sutarties įtvirtinimas Darbo kodekse palengvintų galimybes samdyti darbuotojus, turinčius reikalingus įgūdžius ir kvalifikaciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti. Praktinė nauda būtų tiek tradicinėms organizacijoms, įgyvendinančioms pavienį projektą ir ieškančioms jam darbuotojo, tiek organizacijoms, grindžiančioms savo veiklą projektų įgyvendinimu.

Advokato Laimono Marcinkevičiaus straipsnis apie projektinio darbo sutartis taip pat buvo publikuotas 2015 m. spalio 20 d. naujienų portale "Delfi".



[1] Šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 108 straipsnio 1 dalis numato 6 rūšių darbo sutartis: neterminuotas; terminuotas; trumpalaikes; sezonines; dėl antraeilių pareigų; nuotolinio darbo.

[2] Šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalis, taip pat 99 straipsnio 4 dalis; Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalis.

[3] Italy – new regulations on fixed-term and project work contract. Staffing Industry Analysts, 2013.  http://www.staffingindustry.com/eng/Research-Publications/Daily-News/Italy-New-regulations-on-fixed-term-and-project-work-contracts-24159

[4] Neverauskas B. ir kt. Projektų valdymas. Kaunas: Technologija, 2009, P.7.

[5] Kaziliūnas A. Strateginis projektų valdymas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009, P.15.

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt