Print

Akcininkų sutartis, jos sudarymo bei vykdymo ypatumai (santrauka)

2017-05-22 21:15
Gidai

Priežastys, dėl kurių sudaromos akcininkų sutartys

Uždarosiose akcinėse bendrovėse tarp akcininkų dažnai kyla įvairūs interesų konfliktai, kuriuos lemia siekiamų tikslų nesuderinamumas arba konsensuso dėl naudojamų priemonių tikslams pasiekti nebuvimas bei kitos priežastys. Civilinėje teisėje galiojantis sutarčių laisvės principas leidžia tokiu atveju akcininkams sudaryti atitinkamą susitarimą[1], išvengti ateityje konfliktų ar bent sušvelninti tokių konfliktų pasekmes. Pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią[2], taigi tarp akcininkų sudaryta sutartis leidžia bendrovių dalyviams sureguliuoti tarpusavio civilinius teisinius santykius, ypač susijusius su bendrovės valdymo ir balsavimo teisių įgyvendinimu, akcijų perleidimo sąlygų ir tvarkos.[3]  

Paprastai akcininkų sutartis sudaroma įmonės steigimo metu, nors teisės aktai nenumato jokių apribojimų akcininkų sutartį sudaryti bet kuriame įmonės plėtros etape. Steigiant bendrovę šia sutartimi dažniausiai siekiama užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, susitariant sukoncentruoti balsavimo teises ir taip užtikrinti akcininkų įtaką valdant ir kontroliuojant bendrovę, taip pat ši sutartis suteikia galimybę susitarti dėl tam tikrų smulkiųjų akcininkų apsaugos priemonių, aptarti akcijų paveldėjimo klausimus, dividendų ir bendrovės lėšų paskirstymo taisykles.[4]

Verta atkreipti dėmesį į akcininkų sutarčių ir įstatų santykį. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas arba ABĮ) 4 str. 1 d. bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje.[5] Įstatai pagal Lietuvos teisinį reguliavimą yra privalomas, gana šabloniškas bendrovės dokumentas, kuriam keliamas viešumo reikalavimas – jie turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre. Svarbu pažymėti, kad akcininkų sutartys, skirtingai negu įstatai tam tikromis aplinkybėmis gali būti lankstesnės ir veiksmingesnės priemonės ginti akcininkų teises nei bendrovės įstatai.[6] Santykyje su įstatais akcininkų sutarčių pranašumas yra tas, kad joms nėra numatytas registracijos reikalavimas, tai leidžia akcininkams tam tikrą informaciją išlaikyti konfidencialia ir neatskleisti savo įsipareigojimų ar turimų interesų.[7]

Tinkamai parengta akcininkų sutartis yra veiksminga priemonė, palengvinanti galimų ginčų tarp akcininkų sprendimą[8], nors idealiuoju atveju ji galėtų padėti apskritai išvengti ginčų. Reikėtų pastebėti, kad akcininkų sutartis patariama sudarinėti akcininkų nesutarimams dar neišryškėjus, nes priešingu atveju sutarčių pasirašymas gali tapti komplikuotas.[9] Kita vertus, jeigu vis dėlto ginčo nepavyktų išvengti reikėtų prisiminti, kad kuo verslas didesnis ir vertingesnis, tuo svarbesnis tampa ir įmonės reputacijos klausimas akcininkų ginčo metu. Kaip pastebi šalies teisininkai, šiuo atžvilgiu labai svarbu akcininkų sutartyje numatyti ir tai, kur bus sprendžiamas iškilęs ginčas. Dėl reputacijos, įvaizdžio klausimų palankiau tokį ginčą būtų spręsti arbitraže, o ne teisme. Taigi akcininkų sutartyje galima numatyti arbitražinę išlygą, kuri padėtų išvengti viešumo, nes arbitraže garantuojamas konfidencialumas ir proceso greitumas, kas labai svarbu bet kokiam verslo ginčui.

Iš esmės akcininkų sutartimi gali būti siekiama labai įvairių tikslų, susijusių su bendrovės valdymo efektyvumu bei galimų konfliktų prevencija.[10] Akcininkų sutartys ne tik padeda įtvirtinti įmonės steigimo etape akcininkų žodžiu sutartas verslo plėtros sąlygas, bet ir padeda efektyviai apsaugoti visų bendrovės akcininkų interesus, nes paprastai už sutartyje numatytų sąlygų nesilaikymą yra numatomos sankcijos.[11] Didžiausias akcininkų sutarties privalumas, dėl kurio ją sudaryti renkasi Lietuvos akcininkai, yra tas, kad ši sutartis, detaliai reglamentuodama akcininkų teises ir pareigas valdant įmonę, padeda ne tik išvengti konfliktų, bet ir jiems kilus sušvelninti pasekmes. Esant aiškumui, iškyla mažiau ginčų nei tuo atveju, kai akcininkai valdo įmonę nesudarę sutarties, o ir kilus ginčams galima išvengti nepagrįstų išlaidų, laiko sąnaudų ir neigiamo poveikio įmonės reputacijai bei veiklai. Nors, kaip pripažįstama doktrinoje, sutarties sudarymas sukelia kitas rizikas – hermeneutinę, kuri susijusi su kiekvienu papildomu žodžiu ar simboliu, įtvirtintu įstatymo galią turinčioje sutartyje, o taip pat neišbaigtumo riziką, nes akcininkų sutartys iš tiesų yra dažnai neišbaigtos arba nutyli eilę esminių aspektų. Be jau minėtų rizikų ekonomine prasme tai siejasi ir su didesniais dokumentacijos paketo parengimo bei vykdymo ir priežiūros kaštais.[12]  

Akcininkų sutarties teisinė prigimtis

Teisės doktrinoje akcininkų sutartimi plačiuoju požiūriu yra laikomas sandoris tarp atitinkamos bendrovės akcininkų, kuris atitinka visus bendruosius sutarčių teisės principus.[13] Pagrindinis kvalifikuojantis akcininkų sutarties požymis, kuris leidžia akcininkų sutartis atskirti nuo kitų sutarčių, yra jos dalykas, kuris turi sietis su bendrove, bendrovės akcijomis ir akcininkų tarpusavio arba tarp akcininkų ir pačios bendrovės kylančiomis teisėmis, bei įsipareigojimais.[14] Kaip vienoje bylų konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcininkų sutarties dalykas yra susitarimas dėl akcininkų kaip bendrovės dalyvių teisių įgyvendinimo, siekiant veiksmingesnio bendrovės valdymo ir jos veiklos.[15]

Lietuvos teisės doktrinoje atkreipiamas dėmesys, kad užsienio literatūroje terminai jungtinės veiklos sutartis ir akcininkų sutartis dažnai vartojami pakaitomis, kadangi abi šios sutartys yra susijusios su bendra veikla[16]. Pirmasis labiau naudojamas, kai sutartis apima platesnes nuostatas, susijusias su pradiniu bendros įmonės kūrimu, išankstinėmis sąlygomis ir šalių verslo įnašais, antruoju siekiant apibūdinti sutartį, kuri koncentruojasi į jau esančias šalis – įmonės akcininkus.[17] Šios pozicijos oponentai pažymi, kad pirminis ir pagrindinis akcininkų sutarties tikslas yra kiekvieno akcininko investicijų grąža įvairiomis formomis, bet ne bendros veiklos vykdymas, tuo remiantis teigiama, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sutartis yra savarankiška sutartis, kuri per se neturėtų būti laikoma jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi.[18] Bet kuriuo atveju Lietuvoje akcininkų sutartis rečiau vadinama jungtinės veiklos sutartimi, siekiant išvengti tiesioginės nuorodos į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas arba CK) numatytą solidariąją sutartinės jungtinės veiklos partnerių atsakomybę.[19]

Akcininkų sutartis pagal savo pobūdį paprastai yra laikoma daugiašaliu sandoriu, tačiau galimi atvejai, kai akcininkų sutartis yra sudaroma tik tarp kelių bendrovės akcininkų, tokiu atveju akcininkų sutartis gali būti ir dvišalis sandoris. Atsižvelgiant į jos pobūdį ir turinį akcininkų sutartis gali būti tiek vienašalė, tiek dvišalė. Vienašale ji yra laikoma tada, kai vienas akcininkas ar jų grupė įsipareigoja atitinkamai elgtis arba nesielgti, o kitas akcininkas ar jų grupė turi teisę reikalauti, kad įsipareigojęs akcininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę. Dvišale akcininkų sutartis bus laikoma, kai visos akcininkų sutartį pasirašiusios šalys arba dalis jų turi ne vien įsipareigojimus, bet ir tam tikras teises. Tačiau, kaip pažymima Lietuvos teisės doktrinoje, ne visada tokios teisės ir pareigos yra priešpriešinės kitų akcininkų teisėms ir pareigoms. Paprastai akcininkų sutartis yra konsensualinė, t.y.  ji laikoma sudaryta nuo šalių valios sudaryti sutartį išreiškimo momento. Tačiau yra tam tikrų situacijų, kai akcininkų sutarties įsigaliojimas bus siejamas su tam tikrų sąlygų įvykdymu, pavyzdžiui, kai akcininkų sutartis yra akcijų pirkimo – pardavimo sutarties dalis ir sudaroma kaip akcijų perleidimo padarinys – tokiu atveju akcininkų sutarties įsigaliojimas bus siejamas su akcijų perleidimu kitam asmeniui ir pastaroji sutartis bus laikoma sąlygine. Akcininkų sutartis terminų požiūriu gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota. Tai priklauso nuo akcininkų pasiekto konsensuso ir kaip tai įtvirtina sutartyje. [20]

Kaip nurodo pats akcininkų sutarties pavadinimas, viena esminių sutarties sąlygų yra ta, kad sutarties šalimis būtų atitinkamos bendrovės akcininkai. Manytina, kad akcininkų sutarties šalimis turi būti bent du akcininkai, tačiau didžiausias akcininkų skaičius nėra ribojamas.[21] Kaip jau buvo minėta, akcininkų sutartis sudaroma realizuojant sutarčių laisvės principą, todėl ši sutartis gali būti sudaroma ne tarp visų bendrovės akcininkų. Sutarties uždarumo principas lemia, kad akcininkų sutartis neįpareigoja kitų akcininkų, kurie nėra sutarties šalimi, ar būsimų akcininkų. Lietuvoje akcininkų sutartis grindžiama prievolių teise, todėl, akcininkui perleidus akcijas trečiajam asmeniui, įsipareigojimai pagal akcininkų sutartį naujam įgijėjui per se nepereina. Ši sutartis taip pat savaime nėra taikoma naujai išleidžiamoms akcijoms, kai naujai išleidžiamas akcijas įsigyja trečiasis asmuo.[22]

(Visas tekstas prieinamas Juridicon klientams).

Formos reikalavimai akcininkų sutarčiai

Akcininkų sutarties turinys

Balsavimo susitarimai

Akcininkų sutarties pasibaigimas

Pareigų, kylančių iš akcininkų sutarčių, vykdymas ir teisinės pasekmės jas pažeidus

Išvados

Nors akcininkų sutartis, kaip priemonė akcininkams susitarti dėl aktualių klausimų, manoma, galėtų būti veiksmingesnė jeigu teisės aktuose būtų numatytas dispozityvus reguliavimas, tačiau net ir jo nesant ši sutartis išlieka patogiu įrankiu įtvirtinti įmonės steigimo etape akcininkų žodžiu sutartas verslo plėtros sąlygas. Detalus sutartyje akcininkams svarbių aspektų dėl įmonės valdymo, veiklos plėtros ir finansavimo aptarimas leidžia efektyviai apsaugoti visų bendrovės akcininkų interesus. Todėl tinkamai sudaryta akcininkų sutartis yra puiki priemonė reglamentuoti akcininkų teises bei pareigas valdant įmonę ir sušvelninti galimų konfliktų pasekmes.

 Užsakyti nemokamą akcininkų sutarties klausimyną



[1] Miliauskas, P. Kai kurie teoriniai akcininkų sutarčių aspektai. Teisė, 2012, Nr. 82 p. 73.

[2] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-248/2015

[4] Miliauskas, P. Kai kurie teoriniai akcininkų sutarčių aspektai. Teisė, 2012, Nr. 82 p. 82.

[5] Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2003, Nr. 123-5574.

[6] Marcinkevičius, L. Tarptautinės jungtinės veiklos teisinis reguliavimas ir taikytina teisė. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teisė). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015, p. 98.

[7] Miliauskas, P. Kai kurie teoriniai akcininkų sutarčių aspektai. Teisė, 2012, Nr. 82 p. 82.

[8] http://vipcommunications.lt/glimstedt/14/files/assets/common/downloads/publication.pdf

[9]http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/akcininku-gincu-baigtis-daznai-priklauso-nuo-tinkamo-pasirengimo-bei-greitos-reakcijos-43905.html?page=1

[10] Miliauskas, P. Kai kurie teoriniai akcininkų sutarčių aspektai. Teisė, 2012, Nr. 82 p. 82.

[11]http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/akcininku-gincu-baigtis-daznai-priklauso-nuo-tinkamo-pasirengimo-bei-greitos-reakcijos-43905.html?page=1

[12] Marcinkevičius, L. Tarptautinės jungtinės veiklos teisinis reguliavimas ir taikytina teisė. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teisė). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015, p. 98.

[13] Miliauskas, P. Kai kurie teoriniai akcininkų sutarčių aspektai. Teisė, 2012, Nr. 82 p. 77.

[14] Mikalonienė, L., Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sutarties teisinė kvalifikacija. Teisės problemos, 2011, Nr. 71, p. 419 – 420.

[15] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-248/2015.

[16] Pavyzdžiui,  L. Marcinkevičius disertacijoje Tarptautinės jungtinės veiklos teisinis reguliavimas ir taikytina teisė kartu nagrinėjama tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek akcininkų sutartis.

[17] Marcinkevičius, L. Tarptautinės jungtinės veiklos teisinis reguliavimas ir taikytina teisė. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teisė). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015, p. 170.

[18] Mikalonienė, L., Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sutarties teisinė kvalifikacija. Teisės problemos, 2011, Nr. 71, p. 37.

[19] Marcinkevičius, L. Tarptautinės jungtinės veiklos teisinis reguliavimas ir taikytina teisė. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teisė). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015, p. 283.

[20] Miliauskas, P. Kai kurie teoriniai akcininkų sutarčių aspektai. Teisė, 2012, Nr. 82 p. 82.

[21] Miliauskas, P. Kai kurie teoriniai akcininkų sutarčių aspektai. Teisė, 2012, Nr. 82 p. 83.

[22]Mikalonienė, L., Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sutarties teisinė kvalifikacija. Teisės problemos, 2011, Nr. 71, p. 18-19.

[23] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios,  2000, Nr. 74-2262.

[24] Miliauskas, P. Kai kurie teoriniai akcininkų sutarčių aspektai. Teisė, 2012, Nr. 82 p. 86.

[25] Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Valstybės žinios, 1998, Nr. 36-961.

[26]Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika. Teisė, 2012, Nr. 83, p. 204.

[27] Marcinkevičius, L. Tarptautinės jungtinės veiklos teisinis reguliavimas ir taikytina teisė. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teisė). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015, p. 97.

[28] Miliauskas, P. Biržinėse bendrovėse sudaromos akcininkų sutartys: bendrovių teisės aspektai. Daktaro disertacija, socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014.

[29] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008.

[30] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika. Teisė, 2012, Nr. 83.

[31] Marcinkevičius, L. Tarptautinės jungtinės veiklos teisinis reguliavimas ir taikytina teisė. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teisė). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015, p. 97.

[32] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[33] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika. Teisė, 2012, Nr. 83 p. 201.

[34] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika. Teisė, 2012, Nr. 83 p. 201.

[35] MIKELĖNAS, V., et al. Lietuvos respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002.

[37] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2A-2491-450/2014.

[38] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[39] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika. Teisė, 2012, Nr. 83 p. 204.

[40] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika. Teisė, 2012, Nr. 83, p. 205.

[41] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[42] Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2003, Nr. 123-5574.

[43] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika. Teisė, 2012, Nr. 83, p. 205.

[44] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika. Teisė, 2012, Nr. 83, p. 206.

[45] MIKELĖNAS, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002.

[46] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika. Teisė, Nr. 83, p. 207.

[47] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika. Teisė, Nr. 83, p. 201.

[48] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-313/2016.

[49] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[50] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2016.

[51] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[52] Mikelėnas, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002.

[53] Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2154-555/2015.

[54] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[55] Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2154-555/2015.

[56] Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2003, Nr. 123-5574, 60 str.

[57] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika, Teisė, 2012, Nr. 83, p. 211.

[58] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika, Teisė, 2012, Nr. 83, p. 211.

[59] Miliauskas, P. Kai kurie akcininkų sutarčių reglamentavimo lyginamieji aspektai: Lietuvos Respublika, Teisė, 2012, Nr. 83, p. 215.

[60] Miliauskas, P. Kai kurie teoriniai akcininkų sutarčių aspektai. Teisė, 2012, Nr. 82 p. 82.

[61] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[62] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-248/2015.

[63] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[64] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012.

[65] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[66] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012.

[67] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74 – 2262.

[68] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012.

[69] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[70] Mikalonienė, L., Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sutarties teisinė kvalifikacija. Teisės problemos, 2011, Nr. 71, p. 19-21.

[71] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[72] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[73] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012.

[74] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2014.

[75] Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2002, Nr. 36-1340, 178 str.

[76] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

[77] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d.  apžvalga dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo, Nr. AC-37-1.

[78] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2013.

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt