Print

Ar 2013 metai iš tikrųjų bus daug sudėtingesni mokesčių mokėtojams?

2013-03-27 13:15
Publikacijos

Siekiant apžvelgti pagrindines ir aktualiausias mokesčių srities naujoves pasaulyje, Tarptautinė advokatų asociacija kovo pradžioje Londone surengė tarptautinę konferenciją „2013 – nesėkmingi kai kuriems privatiems klientams ir, žinoma, kur kas sudėtingesni jiems visiems“, kurioje įvairių pasaulio šalių profesionalūs teisininkai pristatė pačias naujausias ir aktualiausias mokestines tendencijas savo šalyse. 2013 metai neabejotinai bus sudėtingesni asmenims, kurie yra investavę tokiose šalyse kaip Prancūzija, JAV bei Jungtinė Karalystė ir nebūtinai esančiais šių šalių rezidentais, kadangi jose jau įsigaliojo arba greitu metu įsigalios įvairūs mokesčių teisės aktų pakeitimai, nustatantys ne tik naujus mokesčius, bet ir padidinantys jų tarifus ar plečiantys mokestinę atsakomybę bei administracinę naštą. Tačiau Lietuva kol kas išlaikys savo konkurencinį pranašumą mokesčių srityje, o mokesčių mokėtojai galės ir toliau ramiai miegoti naktį. Lietuvos mokesčių sistema išsaugos žemus mokesčių tarifus. Pavyzdžiui, pajamos ir toliau bus apmokestinamos – 15%, nekilnojamas turtas – nuo 0,3% iki 3%, paveldimas turtas – nuo 5% tik 10%. Atskiri prabangaus turto ar turto vertės padidėjimo mokesčiai ir toliau nebus nustatyti. Dėl to, galima daryti išvadą, kad 2013 metai, tikrai nebus nesėkmingi ar kur kas sudėtingesni Lietuvos mokesčių mokėtojams ar asmenims planuojantiems tokiais tapti. Dėl to svarbus tinkamas mokesčių planavimas, būtina tinkamai apskaičiuoti mokestinę naštą ir pasirinkti palankiausią mokesčių jurisdikciją arba laiku kreiptis pagalbos į mokesčių konsultantus.

Valstybės piniginių išteklių pagrindą sudaro į valstybės biudžetą sumokami mokesčiai, kurie vėliau ir yra panaudojami, siekiant užtikrinti tinkamą valstybės egzistavimą ir visuomenės vystymąsi. Jei valstybė nenaudotų savo mokestinių lėšų viešiesiems poreikiams tenkinti, joks kitas subjektas negalėtų jų užtikrinti, nes viešųjų poreikių tenkinimas neužtikrina ir paprasčiausiai negali užtikrinti tiesioginės finansinės naudos. Taigi patys mokesčių mokėtojai savo lėšomis nebyliai sutinka finansuoti savo poreikių užtikrinimą „valstybės rankomis“. Vis dėlto, paskutiniais dešimtmečiais, itin sparčiai globalėjant ekonomikai ir didėjant asmenų mobilumui, situacija gana sparčiai pasikeitė ir mokesčių mokėtojai nori kuo mažiau prisidėti prie viešųjų poreikių tenkinimo bei optimizuoti mokestinę naštą, nes nei moralinė, nei teisinė pareiga mokėti didesnius mokesčius nėra nustatyta. Tačiau, didžiajai daliai valstybių susidūrus su finansų krizės pasekmėmis ir kenčiant didėjantį mokestinių lėšų trūkumą, paskutiniu metu intensyviai ieškoma instrumentų, kurie padėtų susigrąžinti prarandamas mokestines lėšas. Šiuo metu viena labiausiai vyraujančių tendencijų mokestinėje sferoje yra mokesčių teisės aktų pakeitimai, kuriais didinami mokesčių tarifai, plečiamos mokesčių bazės, griežtinami skaidrumo ir viešumo reikalavimai, plečiami mokesčių administratorių įgaliojimai. Dėl to, vis dažniau pasigirsta įvairių šalių svarstymai papildomai apmokestinti labiau pasiturinčius gyventojus, jų turtui nustatant papildomus mokesčius, tokius kaip grynosios turto vertės (angl. net wealth tax). Paskutiniųjų dienų įvykiai Kipre, kai net iki 40% buvo apmokestintos bankų indėlininkų lėšos, viršijančios 100 000 eurų sumą, parodė, jog niekas negali būti užtikrintas, jog, atsikėlęs ryte, vis dar ras savo turimą turtą ten ir tokį pat, kokį paliko vakare.

Siekiant apžvelgti pagrindines ir aktualiausias mokesčių srities naujoves pasaulyje, Tarptautinė advokatų asociacija (angl. International Bar Association) kovo pradžioje Londone surengė tarptautinę konferenciją „2013 – nesėkmingi kai kuriems privatiems klientams ir, žinoma, kur kas sudėtingesni jiems visiems“ (angl. ”2013 – Unlucky for Some Private Clients and Certainly More Complex for Them All“), kurioje įvairių pasaulio šalių profesionalūs teisininkai pristatė pačias naujausias ir aktualiausias mokestines tendencijas savo šalyse. Dėl to, pateikiame Jums konferencijoje dalyvavusio Advokatų kontoros Juridicon vadovaujančiojo partnerio bei advokato Laimono Marcinkevičiaus parengtą svarbiausių konferencijoje pristatytų tendencijų apžvalgą.

Jei sekasi – teks mokėti daugiau

2013 metai neabejotinai bus sudėtingesni asmenims, kurie yra investavę tokiose šalyse kaip Prancūzija, JAV bei Jungtinė Karalystė ir nebūtinai esančiais šių šalių rezidentais, kadangi jose jau įsigaliojo arba greitu metu įsigalios įvairūs mokesčių teisės aktų pakeitimai, nustatantys ne tik naujus mokesčius, bet ir padidinantys jų tarifus ar plečiantys mokestinę atsakomybę. 2012 metų pabaigoje Prancūzijoje buvo padidinti mokesčių tarifai, kurie nuo 2013 metų mokestinio laikotarpio net iki 75% padidino mokestinę naštą Prancūzijos rezidentams ir jų gaunamoms pajamoms. Tačiau tai ne vienintelės naujovės Prancūzijos mokesčių teisėje, pavyzdžiui, nuo 2013 metų taip pat panaikintos tam tikros dovanų ir paveldėjimo mokesčių lengvatos, sumažinta neapmokestinama dovanų vertė, padidinti mokesčių tarifai, taikomi dovanotam ar paveldėtam turtui. O asmenims, turintiems nekilnojamojo turto Prancūzijoje, teks dar labiau papurtyti kišenes, nes buvo padidinti mokesčiai taikomi šiam turtui. Dėl to, nuo 2013 metų nekilnojamojo turto vertės padidėjimas daugiausia kainuos fiziniams asmenims, neesantiems ES valstybių narių rezidentais, kadangi pastarųjų nekilnojamajam turtui taikomų mokesčių maksimali suma šoktelėjo iki 58,83%. Prancūzijos parlamente netgi buvo siūlymų iš Prancūzijos piliečių atimti jų pilietybę, jei jie savo rezidavimo vietą mokesčių tikslais yra deklaravę tikslinėse teritorijose. Jei šiuo metu yra svarstoma apie tokias galimybes, tai kyla klausimas: Ko dar galima laukti ateityje? Daugiau apie mokesčių teisės aktų pakeitimus Prancūzijoje galite rasti čia.

Prancūzija ne vienintelė, šalis kurioje įsigaliojo įvairūs teisės aktų pakeitimai, didinantys mokestinę atsakomybę. Pavyzdžiui, turtingiems JAV gyventojams pajamų mokesčių tarifai padidinti iki 39,6%, o turto vertės padidėjimo – nuo 15% iki 20%. Taip pat nustatyti papildomi valstybinio medicininio aptarnavimo mokesčiai, taikomi grynosioms pajamoms iš investicijų, pavyzdžiui, vertybinių popierių ar nekilnojamojo turto vertės padidėjimui. Be kita ko, JAV padidinti ir dovanų bei turto mokesčiai, dėl to jų tarifai šoktelėjo 5 procentiniais punktais ir dabar siekia 40%, nors juos didinti buvo planuota net 20 procentinių punktų iki 55%. Plačiau apie mokesčių teisės aktų pakeitimus JAV galite paskaityti čia. Jungtinės Karalystės valdžia, kovodama su mokesčių planavimu ir sekdama mokestinės naštos didinimo tendencijomis, taip pat ėmėsi veiksmų ir nuo 2013 metų balandžio mėnesio įves naujus mokesčius užsienio bendrovėms ir kitiems vienetams, turintiems didelės vertės gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje. Nuo balandžio 1 dienos gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtu, esančiam Jungtinėje Karalystėje, kurio vertė viršija 2 mln. svarų sterlingų ir kuris priklauso bet kokiems ne fiziniams asmenims, bus taikomas metinis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto mokestis, kurio dydis priklausys nuo turimo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertės ir varijuos nuo 15 tūkst. iki 140 tūkst. svarų per metus. Be to, nuo balandžio 6 dienos parduodant tokį nekilnojamąjį turtą, užsienio vienetai (tik ne fiziniai asmenys) privalės mokėti ir turto vertės padidėjimo mokestį, kuris sudarys 28% nuo padidėjusios tokio turto vertės. Plačiau apie naujus mokesčius Jungtinėje Karalystėje galite rasti čia.

Nors pajamų apmokestinimas paprastai yra vienas pagrindinių biudžeto mokestinių pajamų šaltinių, tačiau skirtingose šalyse valstybių iždai yra papildomi ir įvairiomis kitų rūšių mokestinėmis pajamomis. Siekiant, kad turtingesni asmenys kaip įmanoma daugiau prisidėtų prie viešųjų poreikių tenkinimo, papildomai apmokestinamas tokiems asmenims priklausantis prabangus turtas. Tokiam turtui nustatomi įvairūs papildomi mokesčiai arba numatoma, jog jis yra įtraukiamas, skaičiuojant tam tikro mokesčio bazę. Pavyzdžiui, investuojant į laivus arba orlaivius, reikalaujama ne tik laikytis specifinių teisės aktų reikalavimų juos įsigyjant, registruojant ar naudojant, tačiau šios investicijos gali lemti ir tam tikrą mokestinę prievolę – neretai naudojimasis tokiomis transporto priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip jų naudojimas komerciniais tikslais ir lemti tokias mokestines prievoles kaip PVM ar pan. Dažnai pasitaikanti tendencija – prabangaus nekilnojamojo turto apmokestinimas. Lietuva nuo 2012 metų taip pat prisijungė prie šalių, nustačiusių tokį mokestį, tačiau numatytas 1% nekilnojamojo turto mokestis nuo jo vertės, viršijančios 1 mln. litų sumą, atrodo išties mažas ir vargu ar atperka tokio mokesčio administravimo kaštus. Tuo tarpu JAV investicijos į nekilnojamąjį turtą gali sukleti kur kas daugiau ir įvairesnių mokestinių prievolių tiek federaliniu, tiek atskirų valstijų lygiu. Meksikoje tokios investicijos taip pat apmokestinamos kur kas ženkliau nei Lietuvoje, be to numatomi ir papildomi biurokratiniai trikdžiai, pavyzdžiui, reikalaujamas valdžios leidimas įsigyti gyvenamąjį nekilnojamą turtą jūrų pakrančių regionuose. Vokietijoje investicijos į nekilnojamąjį turtą po kurio laiko gali lemti įvairias papildomas mokestines prievoles, pavyzdžiui, perleidžiant nekilnojamąjį turtą gali tekti sumokėti nekilnojamojo turto perleidimo mokestį, siekiantį nuo 3,5% iki 5,5% perleidžiamo turto vertės. Prabangos mokesčiai gali būti taikomi ir kitoms investicijoms, pavyzdžiui, aukso lydiniams, juvelyriniams dirbiniams ar antikvariniams automobiliams, todėl, prieš renkantis investicijų formą bei jurisdikciją, visada reikia apskaičiuoti potencialią mokestinę naštą. Plačiau apie mokesčius, taikomus prabangiam turtui JAV, Vokietijoje, Šveicarijoje, Meksikoje, Ukrainoje ir kitose jurisdikcijose, galite rasti čia.

Didysis brolis stebi

Kita pasaulyje vyraujanti tendencija: duomenų apie mokesčių mokėtojus išviešinimas. Vis dažniau nustatomos papildomos prievolės mokesčių mokėtojams teikti daugiau duomenų apie sudaromus sandorius, turtą bei gaunamas pajamas ar atidaromas sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose. Kartu plečiama ir mokesčių administratorių diskrecija. Veiksmų imamasi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, prieš mokesčių mokėtojus, siekiančius minimizuoti mokestines prievoles ir bandančius pasinaudoti užsienio jurisdikcijų teikiamais privalumais. Kovodamos su jais, kai kurios šalys netgi sugebėjo priversti pasidalinti turima informacija tas jurisdikcijas, kuriose ji buvo griežtai saugoma ir kurios, atrodė, tokios informacijos niekada neatskleis. Kol kas viena agresyviausiai nusiteikusių šalių – JAV. Anksčiau jau publikavome straipsnį apie veiksmus, kurių ėmėsi JAV valdžios institucijos, siekdamos gauti informaciją apie Šveicarijos bankų klientų sąskaitas (plačiau apie tai galite paskaityti čia). JAV mokesčių mokėtojai turi ne tik didesnę administracinę naštą teikti duomenis mokesčius administruojančioms institucijoms, jei lygintume šias prievoles su Lietuvos mokesčių mokėtojų įpareigojimais, bet griežtesnes sankcijas: baudos JAV siekia iki 75% nesumokėtų mokesčių, kai tuo tarpu Lietuvoje maksimali riba – 50%. Be to, ši jurisdikcija naudoja ir papildomus metodus, kuriais siekiama gauti duomenis apie mokesčių mokėtojų galimas prievoles. JAV įdiegta informatorių sistema, kuri paremta ne tik įvairių liudytojų parodymais apie mokesčių mokėtojus, tačiau JAV mokesčių administratorius turi specialius padalinius, jungiančius vidaus informatorius, įvairiose pasaulio šalyse, kuriems yra mokamos įspūdingos premijos suteikus vertingos informacijos apie mokesčių mokėtojus. Pavyzdžiui, jei suteikta informacija padeda įrodyti, kad mokesčių mokėtojas nuslėpė virš 2 mln. JAV dolerių mokesčių, informatoriui sumokama nuo 30 iki 60 tūkstančių JAV dolerių premija. Maža to, į pagalbą pasitelkiamos ir papildomos priemonės, tokios kaip informacijos gavimas iš nusikaltimus tiriančių institucijų, civiliniai procesai prieš finansų institucijas ar įvairūs dvišaliai susitarimai su tokiomis jurisdikcijomis kaip Lichtenšteinas, Singapūras, Honkongas, Panama bei Šveicarija dėl pajamų apmokestinimo ar keitimosi informacija. Nereikėtų pamiršti ir daug diskusijų sukėlusio FATCA (angl. Foreign Account Tax Complience Act) susitarimo, kuris įpareigoja jį sudariusių užsienio šalių finansų įstaigas teikti informaciją apie klientų sąskaitas arba apmokestinti jose esančias lėšas.

Verta išnaudoti filantropinės veiklos galimybes

Atsižvelgiant į naujausias apmokestinimo tendencijas, keičiasi ir mokesčių planavimo taktika. Kaip viena potenciali tendencija, Konferencijoje pristatytas investavimas į filantropinę veiklą. Tokios investicijos gali pasitarnauti įvairiais tikslais ir duoti žymiai didesnę grąžą, nes filantropija negali būti tapatinama su labdara. Skirtingose jurisdikcijose filantropinė veikla gali suteikti skirtingą mokestinę naudą, tačiau bet kuriuo atveju ji gali pasitarnauti didinant įtakingumą ir vardo žinomumą, vienijant įvairius specialistus, generuojant naujas idėjas, įgyjant naujus įgūdžius ir pan. Viena labiausiai pažengusių šalių, kurioje sukurta lanksti teisinė aplinka filantropinei veiklai – Nyderlandai. Istoriškai susiklostė, kad Nyderlanduose tikslinių fondų veikla yra laikoma privačia sritimi, į kuria valstybė kišasi itin mažai, o įsteigi fondai išlieka Nyderlandų jurisdikcijoje, net jei jų nariai yra kitų šalių rezidentai ar tokie fondai yra valdomi iš užsienio. Priklausomai nuo pasirinktos fondo formos bei valdymo struktūros gali būti pasinaudojama tokais privalumais, kaip atleidimas nuo metinių ataskaitų teikimo, informacijos išviešinimo minimalumas, mokestinių prievolių minimizavimas ir pan. Pagrindinis mokesčių tikslais naudojamas vienetas – Fondai, tenkinantys viešuosius interesus (angl. Public Interest Pursuing Institution „ANBI“), kurie lėšas gali naudoti įvairiems tikslams tol, kol gali įrodyti, jog pajamų iš išlaidų santykis racionalus, todėl dažnai mokesčius planuojantys subjektai investuoja į tokias striuktūras. Plačiau apie tokių fondų privalumus ir galimybes galite rasti čia.

Planuok kol gyvas

Kita ne mažiau svarbi tendencija – paveldėjimo planavimas. Kiekvienas asmuo savo gyvenimo laikotarpiu gauna pajamas, sukaupia tam tikrą turtą ir sumoka atitinkamus mokesčius, tačiau mirties atveju daugelyje pasaulio šalių jo įpėdiniai priimdami palikimą turi sumokėti ir paveldėjimo mokesčius. Dėl to, mokestinių prievolių atžvilgiu ne mažiau svarbus yra paveldėjimo planavimas. Visų pirma, pradedant planavimą, reikia atsižvelgti į šalies teisinę sistemą: kontinentinės ar bendrosios teisės sistemos normos bus taikomos. Paveldėjimo reglamentavimas gali turėti esminių skirtumų ir tos pačios teisės tradicijos šalyse: JAV ir Jungtinėje Karalystėje arba Šveicarijoje ir Švedijoje įpėdinių nustatymo taisyklės, jiems tenkanti paveldėjimo dalis gali ženkliai skirtis, o visa tai gali lemti ir visiškai skirtingos apimties mokestines prievoles. Be to, paveldėjimo reglamentavimas bei mokestinės prievolės gali priklausyti ir nuo religinių tradicijų. Vis dėlto, kad ir koks paveldėjimo būdas būtų nustatytas – mokestinės atsakomybės pavyktų išvengti tik retais atvejais. Pavyzdžiui, paveldėjimo mokesčio nėra Švedijoje, kai kuriuose Šveicarijos kantonuose, tuo tarpu daugumoje kitų vakarų šalių vyrauja tendencijos pamokestinti paveldimą turtą mokesčiais viršijančiais net 50% jo vertės. Vis dėlto, turint kuo daugiau laiko, galima pasirinkti tokį paveldėjimo būdą, kuris mokestines prievoles minimizuotų. Pavyzdžiui, turtą galima perleisti juridiniams asmenims, nors kaip buvo minėta Jungtinėje Karalystėje tokie sandoriai nuo balandžio lems kitas mokestines prievoles, dalį turto padovanoti, pavesti turtą administruoti, atidaryti bendras sąskaitas ar įkurti patikos fondą (angl. Trust) bendros teisės tradicijos šalyse. Žinoma, įmanomos ir kitos nepaminėtos alternatyvos, nes viskas priklauso nuo konkrečioa jurisdikcijos reglamentavimo bei turimo laiko. Plačiau apie paveldėjimo reglamentavimą, apmokestinimą ir planavimą Šveicarijoje, Švedijoje, Libane, Jungtinėje Karalystėje ir JAV galite rasti čia.

Lietuvos mokesčių mokėtojai vis dar galės miegoti ramiai

Atsižvelgiant į vyraujančias tendencijas, galima teigti, jog Lietuva gana rezervuotai išnaudoja savo apmokestinimo galimybes, todėl išliks patraukli tiek vidaus, tiek užsienio investuotojams. Lietuvoje pajamos liks apmokestinamos tik 15% mokesčių tarifu, žinoma su tam tikromis išimtimis, juridinių asmenų nekilnojamas turtas – iki 3%, o visas nekilnojamas turtas, kurio vertė viršija milijoną litų – 1%, paveldėjimas turtas iki 0,5 mln. litų – 5%, o didesnės vertės – tik 10%. Atskiri prabangaus turto ar turto vertės padidėjimo mokesčiai ir toliau nebus nustatyti. Dėl to, galima daryti išvadą, kad 2013 metai, tikrai nebus nesėkmingi ar kur kas sudėtingesni Lietuvos mokesčių mokėtojams ir asmenims dar tik planuojantiems tapti tokiais mokesčių mokėtojais. Tačiau bet kuriuo atveju svarbu nepriimti skubotų sprendimų ir, viską apgalvojus, nuosekliai ir racionaliai planuoti. Dėl to, patartina laiku apsispręsti dėl siekiamo rezultato ir pasirinkti tinkamas investavimo, kaupimo priemones, jog, atėjus laikui mokėti mokesčius, nereikėtų valstybei atiduoti didžiosios dalies turto vertės bei būtų galima ir toliau ramiai miegoti naktimis. Juk, kaip jau buvo minėta, pareiga mokėti daugiau niekur neįtvirtinta, todėl svarbu tinkamai apskaičiuoti mokestinę naštą ir pasirinkti palankiausią mokesčių jurisdikciją arba laiku kreiptis pagalbos į mokesčių konsultantus.

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt