Print

Šeimos biuras – nors jau šimtmetį populiarus užsienyje, Lietuvoje dar tik atrandama inovacija

2014-04-30 12:45
Publikacijos

Šeimos biurus naudoja itin turtingos pasaulio šeimos, siekdamos išsaugoti savo turtus ateinančioms kartoms. Jau daugiau nei šimtmetį tokie biurai yra steigiami siekiant apjungti finansinę patirtį ir žinias su kitomis disciplinomis tam, kad būtų apsaugotas ir gausinamas šeimos turtas. Nors šeimos biuro paslaugų populiarumas pasaulyje ir toliau vis dar auga, Lietuvoje tik pastaruoju metu imta plačiau kalbėti apie šeimos biurus, jų paskirtį, steigimo tikslus ir poreikius. Žinoma, tokios padėties priežasčių yra įvairių: pradedant būtinybe sukaupti atitinkamą investuotino turto sumą, baigiant kalbos, kultūros, mentaliteto skirtumais. Vis dėlto, didėjant gyvenimo tempui, darosi vis sunkiau tapti kelių sričių profesionalu, todėl turtingos šeimos ne retai linkusios perduoti savo turtą administruoti profesionalams. Nors šeimos biurai per ilgą egzistavimo laiką jau išgyveno tam tikrą evoliuciją, besikeičianti situacija pasaulyje, ekonominiai ir teisiniai pokyčiai kelia naujus iššūkius ir ne mažai koreguoja šeimos biurų ir tokio tipo paslaugas teikiančių konsultantų veiklą. Ieškoma ne tik naujų tokių paslaugų ar veiklos formų, bet ir rinkų, kuriose būtų galima profesionaliai teikti šias paslaugas. Dėl to, nors šiandien Lietuvoje šeimos dar tik pradeda domėtis tokio tipo paslaugomis, tikėtina, kad netolimoje ateityje šių paslaugų poreikis ženkliai išaugs ir ši niša Lietuvos rinkoje bus pamažu užpildyta.

Jau daugiau nei šimtmetį šeimos biuras yra steigiamas siekiant apjungti finansinę patirtį ir žinias su kitomis disciplinomis tam, kad būtų apsaugotas šeimos turtas. Šeimos biurus naudoja itin turtingos pasaulio šeimos, siekdamos išsaugoti savo turtus ateinančioms kartoms. Skaičiuojama, kad vien JAV šiuo metu tokių biurų skaičius šoktelėjo iki 4000 (tuo tarpu 2009 metais jų buvo dar tik apie 3000), o bendras tokių biurų valdomas turtas gali viršyti 1 trilijoną JAV dolerių (t.y. apie 2,5 trilijonus litų). Atsižvelgiant į tai, kad 2013 metais į Lietuvos valstybės biudžetą pavyko surinkti apie 24,5 mlrd. litų pajamų, tai tokią sumą, kurią valdo JAV šeimos biurai, Lietuvos valdžia į biudžetą surinktų tik per 102 metus. Vis dėlto, koks darinys konkrečiai laikomas šeimos biuru nėra visiškai aišku, nes nei užsienio, nei tuo labiau Lietuvos teisinis reguliavimas nenumato šios sąvokos apibrėžties. Paprastai visus šeimos biurus vienija vienas bendras bruožas – jų steigimo tikslas, gerovės valdymo funkcijų vykdymas reinvestuojant turtą (dažniausiai itin dideles pinigines lėšas). Šiuo bruožu šeimos biurus galima atriboti nuo kitų panašių darinių, tokių kaip patikėtinių fondai (angl. trust), itin populiarių JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose bendrosios teisės tradicijos šalyse. Patikėtinių fondai paprastai steigiami siekiant apsaugoti turtą nuo iššvaistymo, padalijimo skyrybų atveju, kreditorių, mokesčių ir pan. Tuo tarpu šeimos biuras dažniausiai naudojamas kaip reinvestavimo instrumentas. Šeimos biurų sektoriuje taip pat galimos ir įvairios modifikacijos bei tarpiniai variantai, kai šeimos biurai valdo patikos fondus arba patikos fondui priklauso šeimos biuras. Vis dėlto, verslo konsultantai, kurie teikia kompleksines turto valdymo paslaugas, nėra tikrieji šeimos biurai. Pastaruosius pagal tarptautinę praktiką teisingiau laikyti gerovės valdymo paslaugų teikėjais. Tačiau kaip jau buvo minėta, šeimos biuro sąvoka nėra nustatyta per se, todėl dauguma tokių konsultacinių įmonių gali save priskirti prie šeimos biurų ir identifikuoti save kaip tokais. Dėl to, šeimos biurų paslaugų sektoriuje dažnai naudojama frazė, kad: „pamačius kaip veikia vienas šeimos biuras, galima suprasti tik tai, kaip veikia tas vienas šeimos biuras“.

Kalbant apie šeimos biurus, reikėtų pažymėti, kad jie įvairiomis formomis egzistuoja jau daugybę metų. Net ir pirmykščių žmonių bendruomenėse egzistavo tam tikra hierarchija, kuri pasireiškė genties lyderio gerbimu ir jo turto saugojimu bei turėjo tam tikrus modernaus šeimos biuro požymius. Pavyzdžiui, genties vadui medžiojant, kiti genties nariai saugodavo jo asmeninį turtą, kailius, maisto ar medžio atsargas, kurias šis, kaip genties lyderis, turėdavo teisę turėti. Daug vėliau, viduramžių ar renesanso epochų metais, didikai taip pat turėdavo tam tikrą personalą ir patikėtinius turto valdymo klausimais, kurie būdavo atsakingi už to turto išlaikymą, gausinimą ar apsaugą. Pažeidus šias pareigas grėsdavo nušalinimas ar net mirties bausmė, kaip atpildas už pasitikėjimo pažeidimą. Bėgant laikui keitėsi žmonių poreikiai bei suvokimas apie turto valdymą ir saugojimą. Kai JAV iškilo pirmosios milijonierių šeimos, savo turtus susikrovusios iš geležinkelių tiesimo, plieno pramonės ar naftos gavybos verslo, pramonės perversmo epochos metu, atsirado būtinybė naujoms turto patikėjimo formoms, nes priešingai nei anksčiau didžiąją dalį turto pradėjo sudaryti popieriniai pinigai, o nebe žemė ar kitas materialusis turtas. Esant poreikiui apsaugoti ir reinvestuoti tokį turtą, pradėjo plisti bei vystytis privačios bankininkystės ir patikėtinių, šeimos biuro paslaugos.

Šeimos biurai, tokie kaip mes juos suprantame šiandien, buvo sukurti tik kiek daugiau nei prieš šimtą metų, šeimų, kurios sukūrė stulbinančias verslo imperijas ne kur kitur, o JAV. Pagrindinis jų tikslas – atsiradęs poreikis centralizuotai valdyti turtą ir gaunamas pajamas, jį apsaugoti bei reinvestuoti. Buvęs teisėjas ir Mellon banko Pitsburge įkūrėjas Tomas Mellonas, naftos verslo magnatas Džonas D. Rockefelleris, plieno pramonės ir investicijų į nekilnojamąjį turtą pradininkas Henris Phippsas buvo vieni pirmųjų JAV magnatų, pajutusių poreikį įkurti individualius šeimos biurus jų sukauptam turtui administruoti. Ne ilgai trukus buvo suvokta, kad šeimos, turinčios tokius biurus, gali administruoti ne tik savo pačių turtus, bet ir teikti šias paslaugas kitoms turtingoms šeimoms, turinčioms interesų tose pačiose verslo ar pramonės sferose arba susijusioms tarpusavyje kitais ryšiais. Taip pradėjo kurtis šeimų biurai, teikiantys savo profesionalias paslaugas kelioms šeimoms, o šiandien galima rasti net ir tokių biurų, kurie turi virš kelių tūkstančių klientų (pvz.:

  • Northen Trust (Čikaga, JAV) – aptarnaujamų klientų sk. 3 457, valdomo turto vertė apie 112 milijardus JAV dolerių (t.y. apie 280 mlrd. litų);
  • Bessemer Trust (Niujorkas, JAV) – aptarnaujamų klientų sk. apie 2200, valdomo turto vertė apie 77,9 milijardus JAV dolerių (t.y. apie 194,75 mlrd. litų);
  • Atlantic Trust (Inveco) (Atlanta, JAV) – aptarnaujamų klientų sk.2296, valdomo turto vertė apie 19,5 milijardus JAV dolerių (t.y. apie 48,75 mlrd. litų)[1].

Tačiau kai kurie specialistai linkę manyti, kad tokių paslaugų tiekėjų negalima laikyti šeimų biurais, nes, anot jų, tikrieji šeimos biurai gali aptarnauti ne daugiau trijų tokių šeimų, o geriausiai tik vieną. Kad ir kokios pozicijos būtų laikomasi, pasaulinė praktika rodo, kad stambesni šeimos biurų paslaugas teikiantys subjektai paprastai imasi aptarnauti klientus, tik jei jų turimas investicinis turtas sudaro ne mažiau kaip 20 milijonų JAV dolerių (t.y. virš 50 mln. litų). Vis dėlto, skaičiuojant tokio biuro paslaugų atsipirkimą, manoma, kad steigti tokį biurą verta, jei turima ne mažiau kaip 100 mln. JAV dolerių (t.y. apie 250 mln. litų), nes metinės išlaidos, priklausomai nuo paslaugų paketo turinio, gali atsieiti iki 1 mln. JAV dolerių (t.y. 2,5 mln. litų) per metus. Tačiau tam tikros bendrovės, turinčios didelį skaičių klientų, tokias paslaugas gali teikti pigiau bei aptarnauti klientus su 5 mln. JAV dolerių (t.y. apie 12,5 mln. litų) investiciniu turtu ar net ir gerokai mažesniu.

Šiandien šeimos biuro paslaugų populiarumas vis dar auga, nes didėjant gyvenimo tempui darosi vis sunkiau tapti tam tikros srities profesionalu, nekalbant jau apie kelių sferų puikų išmanymą. Pavyzdžiui, įtakingas ir turtingas plastikos chirurgas, pramonininkas, informacinių technologijų kūrėjas gali būti suinteresuotas tolimesnėmis verslo investicijomis, tačiau paprasčiausiai gali neturėti tam laiko arba pakankamo išmanymo. Dėl to, šeimos biurai, nors ir susiduria su įvairiais iššūkiais, išlieka populiariu turto valdymo instrumentu. Bene populiariausios funkcijos, kurias šiuo metu atlieka tokie šeimos biurai yra:

  1. visapusiškas finansų planavimas;
  2. investicinio portfelio valdymas;
  3. pagalbinės turto administravimo paslaugos ir konsoliduota finansinė atskaitomybė;
  4. nuosavybės ir turto valdymas – perleidimai ir įsigijimai;
  5. mokesčių planavimas, optimizavimas ir teisės aktų reikalavimų laikymasis;
  6. rizikų valdymas;
  7. patikėtinių paslaugos;
  8. šeimos aptarnavimas ir jos asmeninių poreikių administravimas;
  9. šeimos narių karjeros planavimas ir švietimas;
  10. filantropinė veikla.

Tačiau, svarbu nepamiršti, kad šeimos biurai yra orientuoti aptarnauti individualius skirtingų šeimų poreikius, todėl skirtingų šeimos biurų faktiškai vykdomos funkcijos gali ženkliai skirtis. Pavyzdžiui gali būti teikiamos ir meno vertybių ar vynų kolekcionavimo, sąskaitų administravimo ir apmokėjimo paslaugos, kelionių ar pramogų organizavimas, pagalba apsiperkant ir t.t. Kitaip tariant teikiamos paslaugos gali priklausyti tiek nuo konkrečios šeimos poreikių, tiek nuo paties biuro specializacijos ar jo tipo. Šiuo metu labiausiai paplitę dviejų tipų šeimos biurų modeliai: biurai, aptarnaujantys vieną šeimą, ir biurai, aptarnaujantys kelias šeimas (angliški atitikmenys: single family office arba SFO, toliau tekste - SFO ir multi-family office arba MFO, toliau tekste - MFO).

SFO dominavo rinkoje nuo atsiradimo iki pat 1980-ųjų metų. Tokį biurą galima apibrėžti kaip organizaciją, kuri yra sukurta (dažniausiai po šeimos verslo perleidimo arba likvidaus turto realizavimo), siekiant tenkinti tam tikros turtingos šeimos finansinius (nuo strateginio turto paskirstymo iki dokumentų saugojimo bei ataskaitų teikimo) ir asmeninius poreikius. Vienos šeimos biuras paprastai yra prilyginamas administratorių, teisininkų, apskaitininkų, investuotojų ir kitų specialistų komandai, kuri yra pasamdyta dirbti tam tikrame biure išimtinai vienos šeimos labui. Bendros taisyklės kaip funkcionuoja toks biuras arba kokia turi būti jo struktūra nėra, viskas priklauso nuo konkrečios šeimos poreikių ir interesų. Taigi, vienas iš pagrindinių tokio biuro privalumų yra tas, kad visos pastangos ir dėmesys yra skiriamas vienos šeimos poreikių tenkinimui. Be to, turint vieną konsoliduotą profesionalų grupę, reiškia, kad šeimos nariai(-ys) bendrauja su vienu centriniu subjektu – šeimos biuru – o ne su galybe atskirų, dažnai tarpusavyje niekaip nesusijusių ir nekoreliuojančių paslaugų teikėjų. Turtingos šeimos taip pat gali išlaikyti absoliučią konsultantų kontrolę, o tai maksimaliai saugo jų privatumą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad toks biuras gali pasiūlyti objektyvius patarimus turto valdymo klausimais, apjungti ir padidinti šeimos perkamąją galią (gauti geresnes aptarnavimo, paslaugų sąlygas už mažesnę kainą, nei individualiai), užtikrinti vertybių perleidimą iš kartos į kartą ir pan.

Nepaisant visų teigiamų požymių, pagrindinis SFO trūkumas – išlaidos, kurios reikalingos tokio biuro valdymui. Faktinis biuro egzistavimas (patalpos), naujausios technologijos, aukštos kvalifikacijos personalas ir geriausių paslaugų teikimo užtikrinimo išlaikymas šiandien yra ypatingai brangus. Kai kurie ekspertai pažymi, kad tokio biuro funkcionavimas turi būti paremtas 400 mln. JAV dolerių (t.y. apie 1 mlrd. litų) investiciniu turtu, nes kitaip SFO išlaikymas paprasčiausiai būtų nuostolingas. Dėl to, kaip alternatyva SFO, apie 1980 metus atsirado MFO, kurių populiarumas šiandien ir toliau auga. Per paskutinius penkerius metus tokių biurų padaugėjo trečdaliu. Pagrindinis tokio biuro skirtumas nuo SFO, kad paslaugos teikiamos daugiau nei vienai šeimai. Savo ruožtu tai suteikia galimybę panašaus dydžio išlaidas paskirstyti ženkliai didesnei turto bazei, nes apjungiamas kelių šeimų investicinis turtas. MFO gali pasiūlyti visus šeimos biurų privalumus ir paslaugas, be būtinybės sukurti atskirą infrastruktūrą. Šiandien pastebima, kad nauji biurai, aptarnaujantys kelias šeimas, kuriasi skirtingais pagrindais. Vienas tokių dalies SFO persitvarkymas į MFO, siekiant pasidalinti infrastruktūros išlaidas, kitas – bendrai mąstančių šeimų susivienijimas su tikslu plėsti savo veiklą, bendrai reinvestuojant pajamas. Dar viena priežastis – tiesiog konsultacines paslaugas teikiančių įmonių didesnis orientavimasis į itin turtingų šeimų poreikių tenkinimą ir pajamų iš tokios veiklos augimą. Bet kuriuo atveju, ko gero, didžiausias tokios struktūros trūkumas yra tas, kad konsultantai nėra skirti tik vienos šeimos narių grupei aptarnauti, todėl negali sutelkti viso dėmesį į vienos šeimos poreikius.

Šeimos biurų steigimo tendencijas bei funkcionavimą ne mažai pakoregavo ir neseni įvykiai, kaip antai pasaulinė ekonomikos krizė, įvairūs investavimo skandalai, pakeistas (sugriežtintas) reguliavimas, auganti infliacija, griežtėjantys reikalavimai paslaugoms ir t.t. Visa tai sukėlė susirūpinimą dėl ilgalaikio atskirų biurų tvarumo bei privertė šeimas persvarstyti ir peržiūrėti savo šeimos biurus. Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką tvarumui, tai: reguliavimo aplinka, investavimo strategijos ir rizikų valdymas, personalas bei jo priežiūra. Tokie skandalai, kaip, pvz., Madoffo[2] investicinis skandalas, privertė JAV valdžios institucijas peržiūrėti savo teisinį reguliavimą ir jį sugriežtinti. Atitinkamai ne maža dalis šeimų biurų neteko konfidencialumo, taip pat dėl naujo reguliavimo išaugo ir administracinės išlaidos. Ekonominė krizė privertė net apie 80 proc. tokių biurų peržiūrėti investavimo ir rizikų valdymo strategijas. Iš jų net 47,7 proc. jas pakeitė, taip pat padažnino biurų audito ir rizikų valdymo analizės periodiškumą. Be to, pastaruoju metu itin padažnėjo išimtinių paslaugų poreikis, todėl šeimos biurai ne retai priversti investuoti į naujus specialistus, esamų švietimą ar ieškoti tokių paslaugų iš išorės. Taip pat ne mažiau iššūkių šiandien kelia ir specialistų premijavimas, jų apmokėjimo sistemos nustatymas. Jei anksčiau bene svarbiausias veiksnys premijavimo struktūrai buvo uždirbta grąža, dabar ne mažiau svarbus tampa ir tinkamas rizikų vertinimas bei pats investavimo pobūdis. Taigi, nors vienos šeimos biuras savo koncepcija naudingiausias konkrečiai šeimai, tačiau šiandien ženkliai populiaresnės MFO ar gerovės valdymo paslaugų teikėjų paslaugos. Pavyzdžiui, vien JAV apie 15 proc. SFO, pradėjo savo paslaugas teikti kitoms šeimoms, o dar tiek pat svarsto panašias galimybes. Tačiau SFO modifikavimas į MFO taip pat reikalauja ne mažai investicijų, nes tam reikia ir papildomo personalo, naujų investicijų į technologijas ir t.t. Be to, efektyviai veiklai gali imti trukdyti kultūriniai, etiniai bei kiti šeimų skirtumai ar nesutampantys interesai. Dėl to, sėkmingas SFO virtimas MFO labiau yra išimtis nei bendra taisyklė.

Nors šeimos biurai pasaulyje žinomi jau pakankamai seniai, tačiau šeimos biuro sąvoka šalyse, kuriose tokio tipo paslaugos neturi gilių tradicijų, skamba keista. Dažnas asmuo, išgirdęs apie siūlomas šeimos biuro paslaugas, ne retai gali pagalvoti net apie remonto ir statybos darbus. Tačiau, nors ir sunkiai, tokio tipo paslaugos skinasi kelią į naujas rinkas. Lietuva ne išimtis. Kol kas tik keletas bendrovių reklamuojasi teikiančios šeimos biuro paslaugas turtingiems gyventojams ir jų šeimos nariams Lietuvoje. Nepaisant to, tikėtina, kad ateityje tiek susidomėjimas, tiek ir tokių paslaugų poreikis išaugs. Priežasčių, kodėl šeimos biuro paslaugos naujose rinkose kol kas nėra itin populiarios ir dar nepasiekė savo aukso amžiaus, gali būti daugybė: pradedant investuotino turto suma, baigiant kalbos, kultūros, mentaliteto skirtumais. Vis dėlto, tuo nereikėtų itin stebėtis, pavyzdžiui, kinų šeimos, priklausančios vienai sparčiausiai turtėjančių visuomenių, taip pat neskuba naudotis šiomis paslaugomis. Skaičiuojama, kad šiandien tik apie pusšimtis šeimų šioje Azijos šalyje naudojasi šeimos biuro paslaugomis. Tuo tarpu vien tik šeimų, turinčių turto, viršijančio 50 mln. JAV dolerių (t.y. apie 125 mln. litų), yra apie 4 700 ir šis skaičius vis dar auga. Pagrindinė priežastis, kurią nurodo ekspertai, didesnis konfidencialumo siekis, todėl šios rinkos klientams patrauklesni vienos šeimos biurai, kurie paslaugas teikia tik konkrečiai šeimai, o ne keletui jų. Be to, privačios bankininkystės paslaugos Honkonge, Šanchajuje, Singapūre ir kituose Azijos finansų centruose pakankamai išvystytos, todėl ne mažai tokių šeimų neskuba jų pakeisti šeimos biurais. Vis dėlto tokių biurų koncentracija Azijoje didėja. Pagrindiniai centrai, kuriuose kuriasi šeimos biurai: Singapūras ir Honkongas. Beje pastarajame įsikiuręs ir didžiausias pasaulyje šeimos biuras HSBC Private Wealth Solutions (2013 metų duomenimis, šis biuras valdė apie 137,3 mlrd. JAV dolerių, kas sudaro apie 343.25 mlrd. litų, kapitalą, o paslaugas teikė 340 šeimų). Tiesa šeimos biurų steigimo tikslais populiarėja ir Šanchajus, Taipėjus, Bankokas. Žinoma Lietuva ir jos turtingiausi gyventojai negalėtų lygiuotis į Kinijos magnatus, tačiau galima neabejoti, jog tokių paslaugų poreikis Lietuvoje taip pat dar augs. Klausimas tik ar potencialūs klientai turės pakankamai didelį kapitalą tokių biurų steigimui ar jiems pakaks ir tokias paslaugas teikiančių profesionalų?

Kol didelio poreikio steigti nuosavus šeimos biurus Lietuvoje nėra, sėkmingai galima pasitelkti ir profesionalus, teikiančius šeimos biuro paslaugas. Kai svarstoma dėl tokių paslaugų poreikio, ne mažiau svarbu pasirinkti tinkamą paslaugų teikėją, nes tarptautinėje rinkoje galima rinktis iš itin plataus rato pasiūlymų. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad tam tikra dalis MFO ar gerovės valdymo paslaugas teikiančių bendrovių pačios taiko gana aukštus kriterijus savo klientams bei jų investicinio kapitalo dydžiui. Dėl to, renkantis – ratas gali ženkliai susiaurėti. Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, kur būtų dairomasi, itin svarbu apsispręsti kokio tipo paslaugos yra reikalingos: finansinio ir asmeninio pobūdžio ar tik finansinio tipo. Taip pat svarbu tai, kad konsultantai būtų susikoncentravę į vieną tikslą ir siektų bendro finansinio plano įgyvendinimo bei teiktų konsoliduotą finansinę atskaitomybę, iliustruojančią bendrą turto paskirstymą (investavimą). Be to, tam, kad lūkesčiai dėl šeimos biuro pasiteisintų, renkantis visada reiktų atkreipti dėmesį:

  • Kiek ilgai tokie konsultantai dirba su pasiturinčiomis šeimomis?
  • Kokia jų valdomo investicinio turto vertė?
  • Kokia pagrindinio konsultanto patirtis ir kiek klientų vienu metu jis turi galimybę patarnauti?
  • Kaip konsultantams apmokama už paslaugas ir kokia jų premijavimo tvarka?
  • Kiek pagal individualius poreikius konsultantai lengvai pasiekiami?
  • Kokia investavimo planai yra naudojamai bei siūlomi?
  • Kokios paslaugos yra teikiamos pačių konsultantų, o kokios pasitelkiamos iš trečiųjų asmenų?
  • Kokia finansinė tos firmos padėtis?
  • Kaip bendraujama su klientais: telekomunikacijų pagalba ar rengiant tiesioginius susitikimus?

Žinoma, tai tik keletas bendriausių aspektų, kuriais verta pasidomėti prieš priimant atitinkamą sprendimą. Nepaisant visų pokyčių, su kuriais šiandien susiduria šeimos biurai ir tokio tipo paslaugas teikiantys konsultantai, šeimos biuras (nepriklausomai nuo to ar būtų SFO, MFO ar kombinacija tarp abiejų šių variantų) išlieka svarbiu įrankiu pasiturinčioms šeimoms plėtojant holistinį požiūrį į ilgalaikę jų šeimos narių sėkmę: tiek finansinę, tiek ir asmeninę. Nors šiandien Lietuvoje šeimos dar tik pradeda atrasti tokio tipo paslaugas, tikėtina, kad netolimoje ateityje šių paslaugų poreikis ženkliai išaugs ir ši niša Lietuvos rinkoje bus pamažu užpildyta.



[1] 2013 m. gruodžio 31 d. bloomberg.com sudarytas turtingiausių šeimų biurų sąrašas.

[2] Bernardas Madoffas naudojosi Ponzi schema, kuri paremta dividendų išmokėjimu investuotojams iš jau sukaupto investicinio kapitalo arba naujai pritrauktų investicinių įnašų, o ne grąžos, kuri gaunama realiai investavus patikėtus pinigus. B. Madoffas sugebėjo pritraukti turtingiausius JAV gyventojus, kurie jam patikėjo savo pinigus, o šis jiems mokėdavo solidžius dividendus. Prasidėjus ekonominei krizei, ši schema žlugo, B. Madoffas buvo suimtas ir 2009 birželio 29 nuteistas 150 metų kalėjimui. Šis skandalas laikomas didžiausia kada įvykdyta finansinio investavimo afera pasaulyje.

Susisiekite 
Advokatas, mokesčių konsultantas, teisės projektų vadovas
Telefonas 
+370 5 2691101
Faksas 
+370 5 2691010
Mobilus telefonas 
+370 612 11222
El. paštas 
laimonas.marcinkevicius@juridicon.lt