Print

Publikacijos

2016-08-03 18:30

Advokatų kontoros JURIDICON advokatas dr. Laimonas Marcinkevičius 2016 m. rugpjūčio 3 d. „Verslo žinių“ publikacijoje pateikė komentarus apie ofšorinių įmonių savininkų apmokestinimą.

2015-09-01 14:45

Uber taksi savo veiklą pradėjo 2009 m., o 2015 m. gegužę jos paslaugos buvo prieinamos 300 miestų 58 pasaulio šalyse. 2015 m. sausį vien Jungtinėse Amerikos Valstijose veikė daugiau nei 150 tūkst. vairuotojų. Pranešama, kad artimiausiu metu Uber taksi paslaugos bus teikiamos ir Lietuvoje. Nors Uber taksi neabejotinai yra naujo sėkmingo verslo pavyzdys, tačiau ne vienoje šalyje jau spėjo sukelti diskusijas ar net teisminius ginčus, ypač dėl Uber vairuotojų statuso. Uber taksi keleiviai užsisako vežimo paslaugą naudodamiesi telefone įrašyta programėle (angl. app), o vairuotojai veikia pagal Licencines Sutartis (angl. Licence Agreements), keleivius perveždami savo, o ne Uber bendrovės automobiliais. Šiose sutartyse vairuotojai įvardijami „nepriklausomais tiekėjais“. Kai kurie analitikai tokią veiklos schemą laiko apgaule, kuri skirta sumažinti konkurenciją mažinant darbo sąnaudas bei išsilaisvinant nuo galimos atsakomybės už sužalojimus, patirtus dėl aplaidžių vairuotojų. Be to, tinkamai nustatyti konkretaus asmens, dalyvaujančio verslo vykdyme, statusą ypač svarbu mokesčių teisės aspektu, kadangi, atsižvelgiant į asmens statusą, gali skirtis ir mokestinės prievolės šiam asmeniui (mokesčių apskaičiavimo tvarka, dydis, mokesčių deklaracijos pildymo taisyklės ir pan.). Neabejotinai, asmens statuso nustatymas nacionalinės mokesčių teisės kontekste susijęs su darbo teisinių santykių reguliavimu.

2014-11-20 15:00
Pastaruoju metu vis garsiau ir daugiau eskaluojama žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo užsienio subjektų nuosavybėn tema. Į diskusijas dėl žemės ūkio paskirties žemės įsitraukia ir politikai, ir teisininkai, ir verslo pasaulio atstovai. Tai sąlygoja 7 metų pereinamojo laikotarpio pasibaigimas, kurio metu buvo draudžiama žemės ūkio paskirties žemę įsigyti užsieniečiams, naujasis žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reglamentavimas. Ar žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas galimas visiems užsieniečiams? Kokie ribojimai jiems taikomi? Kaip diferencijuojami užsienio subjektai? Ar rusas, vokietis ir meksikietis turi vienodas sąlygas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę mūsų šalyje? Šie ir kiti panašūs klausimai ypatingai domina tuos, kurių veikla susijusi su užsienio subjektais, nekilnojamojo turto paslaugų teikimu, konsultacijomis, investicijų iš užsienio pritraukimu. Taigi šiame straipsnyje pristatysime pagrindines tendencijas susijusias su žemės ūkio paskirties žemės įsigijimu užsieniečių nuosavybėn, užsienio subjektams keliamais reikalavimais bei suformuota teismų praktika.
2014-10-14 12:45
Advokatų kontoros Juridicon advokatas Laimonas Marcinkevičius Verslo žinių 2014-10-14 publikacijoje "Kur pasislėpti nuo kreditorių ir sutuoktinio" atkreipia dėmesį į šiais metais parengtą ketvirtosios Kovos su pinigų plovimu direktyvos projektą. Jei jis bus patvirtintas, bet kuris asmuo, kuriam priklauso 25% ir daugiau įmonės akcijų, turėtų būti registruojamas kaip savininko nuosavybės teisių turėtojas. Direktyvos projektas taip pat numato specialų registrą kiekvienoje valstybėje narėje ir įpareigojimą viešai skelbti visų Europos Sąjungoje registruotų įmonių ir fondų savininkus.
2014-10-07 16:30
Įmonėms, kurios valdo, naudoja ir disponuoja nematerialiu turtu (patentais, intelektinės nuosavybės teisėmis ir prekių ženklais), labai svarbi jo apsauga ir tinkama kontrolė. Todėl mechanizmo, kurio dėka turtas būtų tinkamai apsaugotas, licencijuojamas pajamoms iš autorinio atlyginimo gauti ir užtikrintas efektyvus veiklos vykdymas, klausimas tampa vis aktualesnis investuotojams, ieškantiems teisiniu, mokestiniu aspektu tam optimaliausios jurisdikcijos. Taigi, renkantis intelektinės nuosavybės kontrolės ir valdymo jurisdikciją, pirmiausia reikia atsižvelgti, ar bus suteikta tinkama ir efektyvi turto apsauga, ar palanki ir lanksti mokestinė bei teisinė aplinka. 2012 metų gegužės mėnesį kartu su naujojo mokesčių įstatymo dėl autorinio atlyginimo įvedimu Kipras tapo viena patraukliausių jurisdikcijų intelektinę nuosavybę kontroliuojančioms bendrovėms. Taigi kokie pagrindiniai Kipro mokestinio rėžimo, susijusio su intelektinės nuosavybės holdingo bendrovėmis bruožai? Kokie yra tarptautiniams investuotojams siūlomi šios ne ofšorinės įmonės - Kipro intelektinės nuosavybės holdingo bendrovės privalumai?
2014-04-30 12:45
Šeimos biurus naudoja itin turtingos pasaulio šeimos, siekdamos išsaugoti savo turtus ateinančioms kartoms. Jau daugiau nei šimtmetį tokie biurai yra steigiami siekiant apjungti finansinę patirtį ir žinias su kitomis disciplinomis tam, kad būtų apsaugotas ir gausinamas šeimos turtas. Nors šeimos biuro paslaugų populiarumas pasaulyje ir toliau vis dar auga, Lietuvoje tik pastaruoju metu imta plačiau kalbėti apie šeimos biurus, jų paskirtį, steigimo tikslus ir poreikius. Žinoma, tokios padėties priežasčių yra įvairių: pradedant būtinybe sukaupti atitinkamą investuotino turto sumą, baigiant kalbos, kultūros, mentaliteto skirtumais. Vis dėlto, didėjant gyvenimo tempui, darosi vis sunkiau tapti kelių sričių profesionalu, todėl turtingos šeimos ne retai linkusios perduoti savo turtą administruoti profesionalams. Nors šeimos biurai per ilgą egzistavimo laiką jau išgyveno tam tikrą evoliuciją, besikeičianti situacija pasaulyje, ekonominiai ir teisiniai pokyčiai kelia naujus iššūkius ir ne mažai koreguoja šeimos biurų ir tokio tipo paslaugas teikiančių konsultantų veiklą. Ieškoma ne tik naujų tokių paslaugų ar veiklos formų, bet ir rinkų, kuriose būtų galima profesionaliai teikti šias paslaugas. Dėl to, nors šiandien Lietuvoje šeimos dar tik pradeda domėtis tokio tipo paslaugomis, tikėtina, kad netolimoje ateityje šių paslaugų poreikis ženkliai išaugs ir ši niša Lietuvos rinkoje bus pamažu užpildyta.
2014-01-06 13:00
Įvairios nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – vieni iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų. Paprastai tokio pobūdžio nusikaltimai kasmet sudaro apie du trečdalius visų užregistruotų pažeidimų šalyje, todėl tinkamų priemonių įtvirtinimas baudžiamuosiuose įstatymuose itin svarbus, siekiant mažinti tiek nusikaltimų turtiniams interesams padarymą, tiek nusikalstamumą apskirtai. Kaip dažnai pažymima, vienas veiksmingiausių kovos būdų su turtiniais, ekonominiais ir kitais panašaus tikslo nusikaltimais – jų padarymas ekonomiškai nenaudingais bei neapsimokančiais. Viena tokių priemonių, tai neteisėtai įgyto turto ir pajamų konfiskavimas, arba kitaip – paėmimas iš kaltininkų. Konfiskavimas ne tik šalina motyvaciją daryti tokius nusikaltimus, bet ir atima galimybę finansuoti tolesnę neteisėtą veiklą bei vykdyti naujas nusikalstamas veikas. Nepaisant to, ši priemonė Lietuvos praktikoje buvo taikyta itin retai – turto konfiskavimas buvo skiriamas mažiau nei 1,5% nuteistųjų, o dažniausiai konfiskuojami tik nusikaltimo padarymo įrankiai bei priemonės, kai tuo tarpu materialinė nauda – beveik niekada. Anot įstatymų leidėjo, toks Lietuvoje galiojęs teisinis reglamentavimas nešalino motyvacijos daryti šiuos savanaudiškus nusikaltimus, buvo galimybė finansuoti tolesnę neteisėtą veiklą, vykdyti naujas nusikalstamas veikas bei perleisti turtą tretiesiems asmenims ir taip išvengti jo konfiskavimo. Dėl to, 2010 metų pabaigoje Seimas pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentės siūlomoms pataisoms ir priėmė baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimus[1], įtvirtinančius kompleksą priemonių, kurios leistų: plačiau taikyti turto konfiskavimą, iš kaltininko paimti visą neteisėtai gautą turtą, o baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, įgijusius tokį turtą ar padėjusius nuslėpti jo kilmę. Atitinkamais pakeitimais nuo 2010 m. gruodžio 11 d. pakeista turto konfiskavimo sąvoka[2], numatyta galimybė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą[3] bei įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą asmenų praturtėjimą[4]. Būtent pastarosios veikos kriminalizavimas ir tapo naujojo reglamentavimo diskusijų ašimi.
2013-08-12 17:15
Remiantis JAV teisės aktais, viena principinių šalies apmokestinimo nuostatų yra ta, jog JAV piliečiai, nepriklausomai nuo jų rezidavimo jurisdikcijos, privalo mokėti federalinį JAV pajamų mokestį nuo visų savo gaunamų pasaulinių pajamų. Visa tai lemia, jog asmenys, kurie yra ne tik JAV piliečiai, bet ir užsienio šalių rezidentai, patikėtinių fondai ar JAV įsteigti vienetai (įmonės ir kiti juridiniai asmenys), turintys sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose, privalo pateikti metinę savo pajamų deklaraciją (FBAR – angl. Report of Foreign Bank and Financial Account, Form TD F 90-22.1). Pareiga teikti šią deklaraciją kyla tuo atveju, jei sąskaitose, esančiose užsienio finansų įstaigose, pajamos viršija 10 000 JAV dolerių (t.y. apytikriai 25 900 litų) bet kuriuo metu per praėjusius kalendorius metus, už kuriuos teikiama deklaracija. Nepaisant to, stebėtinai didžiulis skaičius JAV mokesčių mokėtojų sėkmingai sugebėdavo nuslėpti savo sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose (ypatingai atidarytose šalyse, kuriose itin išvystytas finansinių paslaugų teikimas, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Honkonge ir kt.), neteikdami jokių deklaracijų ir atitinkamai išvengdami federalinių JAV pajamų mokesčių. Kaip rodo statistika, iš 6 mln. JAV mokesčių mokėtojų, dirbančių užsienyje, tik 0,5 mln. deklaruoja turintys sąskaitas užsienio jurisdikcijose. Dėl šių priežasčių tarptautinis mokesčių vengimas ilgainiui tapo vis sparčiau didėjančia JAV problema, dėl kurios kasmet būdavo prarandama nuo 100 mlrd. iki 345 mlrd. JAV dolerių (t.y. apytikriai apie 259 mlrd. – 894 mlrd. litų) biudžetinių pajamų. Tai paskatino JAV valdžios institucijas imtis agresyvių kovos su mokesčių vengimu priemonių ir dėl to 2010 metais JAV prezidentas Barack‘as Obama inicijavo FATCA (angl. Foreign Account Tax Compliance Act – Apmokestinimo reikalavimų laikymosi aktas, taikomas turint sąskaitas užsienio šalyse) priėmimą. Šio akto pagrindinis tikslas – siekis užtikrinti, kad JAV mokesčių mokėtojai sąžiningai mokėtų mokesčius.
2013-05-30 16:15
Visos pasaulio šalys savarankiškai pasirenka tokias mokesčių sistemas, kurios užtikrintų tiek valstybių, tiek viešųjų poreikių tenkinimą. Tačiau, patys mokesčių mokėtojai mokesčių pavidalu linkę atiduoti kuo mažesnę savo gerovės dalį ir tame nėra nieko keisto: visų pirštai – lenkti į save. Be to, nei teisinė, nei moralinė pareiga mokėti daugiau mokesčių neegzistuoja. Dėl to natūralu, kad paskutiniais dešimtmečiais, globalėjant ekonomikai ir didėjant asmenų mobilumui, gerovės ir mokesčių planavimas buvo sparčiausiai plintanti tendencija. Šiandien, susiduriant su ekonomikos iššūkiais bei finansų krizės padariniais, kenčiant didėjantį mokestinių lėšų trūkumą, valstybės skelbia karą mokesčių planuotojams ir intensyviai ieško instrumentų, kurie padėtų susigrąžinti prarandamas mokestines lėšas. Atrodo, kad gana ilgą laiką mokesčių planavimą toleravusios šalys dabar keičia savo pozicijas ir mokestinėje sferoje sparčiai keičia teisės aktus: didina mokesčių tarifus, plečia mokesčių bazes, griežtina skaidrumo ir viešumo reikalavimus, didina mokesčių administratorių įgaliojimus.
2013-04-16 13:15
Bankų krizei sudrebinus Kiprą, nemaža dalis investuotojų pradėjo ieškoti naujų alternatyvų – jurisdikcijų, kurios galėtų pasiūlyti palankią mokestinę aplinką bei stabilumą. Žinoma, Kipras ir toliau išliks populiarus, nes didelių pokyčių teisinėje jo sistemoje neatsirado, tačiau galima neabejoti, jog išpopuliarės ir kitos jurisdikcijos, kurios efektyviai bandys pritraukti mokesčių planuotojus ir pasiūlys ne ką mažiau patrauklias galimybes tiek verslui, tiek privatiems asmenis. Viena tokių jurisdikcijų – Malta. Istorinė, ekonominė, politinė bei teisinė šalies raida lėmė, jog Malta sugebėjo prisitaikyti prie kintančių ekonomikos sąlygų ir sukurti patrauklią investavimo aplinką. 2007 metais, pertvarkius šalies pajamų mokesčių sistemą, šiandien Malta investuotojams siūlo žemiausią efektyvų apmokestinimo lygį ES, pagal LR įstatymus tai ne ofšorinių įmonių jurisdikcija. Liberaliai vykdoma politika leidžia pasirinkti įvairius investavimo variantus ir įmonių steigimo schemas, kurios padeda maksimaliai sumažinti mokestinę naštą. Sėkmingai planuoti mokesčius padeda ir platus mokesčių sutarčių tinklas bei įvairių ribojimų, dažnai nustatytų kitose jurisdikcijose, panaikinimas. Maltą siūlo ir gana palankų pajamų apmokestinimo variantą gerovės planavimui itin dideles pajamas gaunantiems asmenims. Nepaisant to, siekiant gauti maksimalią ir realią naudą, visi galimi investavimo privalumai turi būti įvertinti adekvačiai, o galintys atsirasti ir kilti trūkumai bei grėsmės identifikuoti.

Pages